Anot įmonės, šiuo metu kiniškoms ličio baterijoms nėra alternatyvų.
„Garnis“ vadovaujasi minimalios priklausomybės nuo Kinijos politika ir renkasi komponentus iš patikimų tiekėjų iš Europos. Kol kas užmegzti pirmieji santykiai su tiekėjais bei subrangovais iš Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos“, – komentare BNS trečiadienį nurodė „Garnis“.
„Ličio baterijos, naudojamos produktuose, pasauliniu mastu be praktinių pakaitalų gaminamos Kinijos gamintojų ir norint rinkai pristatyti konkurencingą produktą šiuo metu alternatyvų nėra“, – nurodo įmonė.
„Garnis“ vadovas Andrius Aglinskas BNS trečiadienį teigė, kad Kinijoje pagamintas ličio baterijas bendrovė įsigyja per tarpininkus Vokietijoje ir Lenkijoje.
Jo teigimu, metų pradžioje įkurta įmonė šiemet įsigijo apie 40–50 šio komponento vienetų už keletą tūkstančių eurų.
„Iš Kinijos mes atsivežame tik vieną iš sudedamųjų dalių – pačią cheminę ličio geležies fosfato bateriją, kuri savyje neturi nei programinės įrangos, nieko. Yra paprasta baterija su pliusu ir minusu“, – BNS teigė A. Aglinskas.
Jo teigimu, „Garnis“ šiuo metu nedideliais kiekiais gamina tik produkcijos prototipus, skirtus ne pardavimui.
A. Aglinskas neatmetė, kad pradėjus gaminti realius produktus jiems reikalingos baterijos gali būti įsigyjamos ir tiesiogiai iš Kinijos.
„Mūsų prioritetas yra pagaminti visiškai pilnai europietišką produktą. Ateityje mes planuojame turėti „Zero China policy“ (nulinė Kinijos politika – BNS) ir tai yra mūsų politika. Deja, šiandien Europoje niekas negamina (ličio baterijų – BNS). (...) Dėl to mes iš esmės esame priversti vieną iš komponentų, (...) būtent baterijų celes pirkti iš Kinijos“, – teigė įmonės „Garnis“ vadovas.
Bendrovė tikina besideranti su naujai atsirandančiais ličio baterijų gamintojais Europoje, „siekiant perspektyvoje kuo greičiau nutraukti priklausomybę nuo Kinijos gamintojų“.
Šiemet sausį įkurta įmonė teigė, kad jos rinka yra Lietuva bei kaimyninės Europos Sąjungos (ES) šalys, tuo metu į Kiniją, „laikantis įmonės akcininkų nuostatų“ plėtra nenumatoma.
„Taivano rinka kol kas nėra traktuojama kaip rizikinga, bet dėl produkto pobūdžio, konkurencinės situacijos ir geografijos tokia rinka neturi daug prasmės“, – teigia „Garnis“.
Registrų centro duomenimis, 49 proc. „Garnis“ akcijų turi G. Paluckas, 51 proc. – Mindaugas Milašauskas.
„Sodros“ duomenimis, įmonėje šiuo metu dirba 3 darbuotojai.
Tuo metu kitai G. Palucko kontroliuojamai buitinės technikos, elektros ir elektronikos prietaisų gamybos įmonei „Emus“ vadovaujantis M. Milašauskas BNS anksčiau teigė, kad įmonė laikosi „nulinės Kinijos politikos“, tačiau iš šios šalies vis dar importuoja nekritinius komponentus, sudarančius mažiau nei 1 proc. žaliavų pirkimų.
Pastarosios įmonės kontrolinis akcijų paketas (51 proc.) priklauso G. Paluckui.
G. Paluckas praėjusią savaitę interviu BNS sakė, kad jo Vyriausybė siektų atkurti pilnavertiškus diplomatinius santykius su Kinija, tačiau neketina daryti pernelyg didelių nuolaidų.
Lietuvos ir Kinijos santykiai pašlijo 2021 metais Vilniuje atidarius Taivaniečių atstovybę, nuo tada Pekinas šalyje sumažino diplomatinį atstovavimą, ėmėsi prekybos ribojimų.
