Tokiomis šalimis laikomos visos valstybės, nesančios Europos Sąjungoje. Pavyzdžiui, Kinija, JAV, Rusija, ir t.t.
Iki liepos 1-osios, iš jų siunčiant siuntas, kurių vertė neviršija 22 eurų, nereikėjo mokėti PVM, tad jos buvo pigesnės. Tačiau pakeitus įstatymą, nuo liepos 1-osios šios lengvatos nelieka.
„Smulkioms siuntoms taikyta importo PVM lengvata, įgyvendinant ES mastu priimtą PVM direktyvos pakeitimą, naikinama visose ES valstybėse narėse.
Pagrindinis tikslas – suvienodinti apmokestinimo sąlygas pardavėjams iš ES ir trečiųjų šalių, nes ES įmonės turi taikyti PVM, nepaisant parduodamų prekių vertės, kas lemia jų nepalankią konkurencinę padėtį“, – kiek anksčiau aiškino Finansų ministerija.
Ji taip pat informavo, teikiant PVM direktyvos pakeitimą, buvo atlikti Europos Komisija užsakymu – „Ernst & Young“ studijoje pateiktais vertinimais 2015 m. ES mastu ši lengvata buvo pritaikyta 144 mln. siuntų. Dėl šios lengvatos 2015 m. ES mastu galėjo būti negauta iki 1 mlrd. eurų mokesčio.
Lietuvos paštas yra paaiškinęs, kad minėta direktyva buvo inicijuota įvertinus, kad trečiosios šalys neretai „gudrauja“ ir nenurodo realių siuntos verčių. Todėl ES šalys dėl nesumokėtų mokesčių praranda milijonus, o sugaudyti kiekvieną siuntą yra itin sunku. Mat jų per vieną paskirstymo centrą per dieną prasisuka milijonai.
Pasak pašto atstovų, kiek tiksliai brangs kiekviena siunta priklausys nuo jos vertės. Pvz., jeigu ji yra 1 euras, tai siunta pabrangs iki 1,21 euro.
Siekiant įgyvendinti numatomus pakeitimus, Lietuvos paštas kartu su Muitine diegia automatizuotą mokesčių mokėjimo sistemą, tam, kad gyventojams, kurie siųsis siuntas iš trečiųjų šalių, nereikėtų kiekvieną kartą pildyti siuntos deklaracijos. Esą tai padarys automatizuotos sistemos.
Didžiausias smulkių siuntų kiekis per Lietuvos paštą, kaip turbūt ir daugelį Europos paštų ir didžiųjų siuntų tarnybų, ateina iš Kinijos.
