Laivo savininkai, Vandens kelių direkcijos bei savivaldybių atstovai tikisi, kad žmonės šį maršrutą rinksis ne tik dėl nostalgijos, bet ir dėl patogumo.
„Neringoje jos laukiame taip, kad sunku apsakyti: tai daugybė istorijų, daugybė šeimų. Daugybė žmonių, tikrąja to žodžio prasme, su „Raketa“ atskrido Nemunu į kitą žemę, į kurią atvykti būdavo sunku, ir liko gyventi“, – žurnalistams sakė Neringos meras Darius Jasaitis.
Pasak Vandens kelių direkcijos vadovo Vladimiro Vinokurovo, šio maršruto atgaivinimas tapo įmanomas dėl sėkmingo bendradarbiavimo tarp verslininkų ir valstybės institucijų.
„Reikėjo pakeisti požiūrį, nes tikrai tokie projektai turi būti būti vykdomi ir privataus verslo, ir valstybės pagalba ir parama. Manau, kad šiemet mums pavyko bendradarbiauti sėkmingai“, – žurnalistams sakė jis.
Atgaivinti paskatino nostalgija
Pasak vieno iš laivo savininkų Nerijaus Šilgalio, idėja imtis šio maršruto kilo prisimenant „Raketos“ įspūdžius.
„Atsimename, kuomet plaukėme, atsimename, kad buvo labai gera emocija – tai buvo stipriausias veiksnys atgaivinti šį maršrutą“, – sakė jis.
Investicijos į šį maršrutą siekė daugiau kaip 100 tūkst. eurų.
Nuleidus „Raketą“ į vandenį, prasidės jos bandymo darbai. Jei jie bus sėkmingi, netrukus tikimasi pradėti prekiauti bilietais.
Į kelionę „Raketa“ Kaune bus galima leistis iš vadinamosios „Combo“ prieplaukos, Nidoje kateris švartuosis senojoje prieplaukoje.
Laivas iš Kauno išplauks ketvirtadieniais, penktadieniais ir šeštadieniais.
Ketvirtadienį ir penktadienį laivas 15.30 val. grįš atgal. Savaitgalį maršrutas iš Nidos numatytas sekmadienį.
Kelionė, priklausomai nuo oro sąlygų, truks pusketvirtos arba keturias valandas. Kelionė atgal bus šiek tiek ilgesnė.
Kelionė iki Joninių kainuos 29 eurus. Po Joninių ji neturėtų viršyti 49 eurų, tačiau tai priklausys nuo rėmėjų.
Keliones planuojama vykdyti nuo birželio 6 dienos iki rugsėjo pabaigos.
Padės išvaduoti Nidą nuo automobilių
Atgaivintu maršrutu labai džiaugiasi Neringa, kiekvieną vasaros sezoną susidurianti su nuosavų automobilių parkavimo problema.
„Mūsų strategija – skatinti bet kokį kitokį atvykimą, tik ne lengvaisiais automobiliais. Tad mes manome, kad kiek galėsime, tiek bandysime prisidėti prie to laivo gyvavimo ir maršruto“, – sakė Neringos meras.
Pasak jo, būtent lengvieji automobiliai yra didžiausia problema, su kuria susiduria kurortas. Tuo tarpu lankytojų Neringa galėtų priimti ir dar daugiau.
„Žmonių nesame pasiekę piko, kiek mes galime jų turėti. Blogiausia, kad jie visi atvyksta nuosavais automobiliais“, – pabrėžė D. Jasaitis.
„Raketa“ į Nidą bus galima vežtis ir dviratį.
Kauno ir Neringos savivaldybės šiam maršrutui palaikyti skirs po 30 tūkst. eurų.
Svarbus darbas – vandens kelio paruošimas
Prieš paleidžiant šį maršrutą, buvo svarbu iš upės vagos pašalinti seklumas, kad upės gylis visur siektų bent pusantro metro. Direkcija taip pat vykdė laivo remontą.
„Viena iš sudėtingiausių darbo dalių – paruošti upės vagą. Buvo susidariusios seklumos ir kadangi tai keleivių vežimas, turi būti užtikrintas saugumas. Direkcija nuo metų pradžios tvarkė vagą, šalino susidariusias seklumas ir po testavimų panašu, kad rezultatai pasiekti“, – žurnalistams sakė Vandens kelių direkcijos vadovas Vladimiras Vinokurovas.
Šie darbai upėje atliekami kiekvienais metais, todėl, pasak Vandens kelių direkcijos vadovo, papildomai tai nekainavo.
Pasak jo, „Raketa“ Nemunu dabar turėtų praplaukti net ir tais atvejais, kai upė gerokai nusenka.
Tuo tarpu Kauno meras Visvaldas Matijošaitis šiuo klausimu buvo skeptiškas ir abejojo, ar maršrutas tikrai galės vykti sklandžiai.
„Nelabai įsitikinęs, ar bus geras visas farvateris priplaukti iki Nidos. Man regis šiaip laivininkystė Nemune yra užleista, nes kiekvienoje upėje vaga, kad ji būtų tikra vaga, turi būti prižiūrima“, – sakė meras.
„Dažniausiai valstybėse yra tokios vietos, kur nurašinėja pinigus, bet netvarko“, – svarstė jis.
Siekia gaivinti keleivinę laivybą
Pasak Vandens kelių direkcijos atstovo, siekiama, jog žmonės keliones laivais rinktųsi ne tik pramogai, bet ir kaip transporto priemonę.
„Tikslas yra skatinti tai kaip normalią transporto priemonę – pavadinkime tai vandens autobusu. Tai ekologiška priemonė. Laike gal trunkame šiek tiek ilgiau, bet jei kalbėtume apie skirtingų krantų sujungimą, laiko sutaupoma“, – sakė jis.
Netrukus turėtų pradėti kursuoti reguliarus keleivinis maršrutas Kaunas – Vilkija. Jis kol kas vyks savaitgaliais.
Direkcija sako skatinanti verslininkus rengti tokius maršrutus ir žada padėti. Pasak V. Vinokurovo, Lietuvoje yra ne viena upės atkarpa, kur tokie maršrutai būtų įmanomi.
„Pridėjus Druskininkų atkarpose, Vilniaus atkarpose vykstančius, būsiančius maršrutus, pagyvėjimas yra ryškus“, – apie keleivinę laivybą sakė jis.
Naujieji „Raketos“ savininkai įsigijo tris greitaeigius keleivinius katerius, tačiau šiemet reisus vykdys tik vienas. Keleivių Kaune laivas lauks uoste prie „Combo“, o Nidoje – senajame uoste.
Į vandenį nuleidžiamas laivas pagamintas 1963 metais. Rekonstrukcijos metu buvo atnaujintas laivo korpusas, pakeisti svarbūs mazgai.
„Laivas buvo pakankamai geros būklės, nes praeitieji šeimininkai jį restauravo, tačiau šitiek metų ant kranto savo padarė“, – sakė laivo savininkas.
Jame yra 58 sėdimos vietos, taip pat vietos dviračiams.
Direkcijos atstovai BNS yra sakę, jog Lietuvoje yra tik keli upeiviai galintys valdyti tokio tipo laivus, todėl laivo įgulą sudarys Vidaus vandens kelių direkcijos personalas.
Sovietinės okupacijos metu Lietuvoje buvo apie 10 „Raketų“. Daugiausia jų plaukdavo maršrutu Kaunas-pajūris. Vasarą keliautojų laukdavo net trys reisai per dieną.
Reguliari greitaeigių katerių navigacija nutrūko 1995 m. Kai kurie laivai buvo parduoti ir išplukdyti į kitas šalis, kiti nukeliavo į metalo laužą. Kurį laiką laivybą Nemunu vis dar buvo bandoma atgaivinti, tačiau nuo 2010 metų „Raketos“ tipo laivų Nemune nebeliko.
