Pasak tarybos, siūlymai Lietuvos notarų rūmams suteikti papildomas funkcijas – prižiūrėti ir vertinti notarų įkainius, atlikti kontrolinius patikrinimus, apibrėžti nesąžiningos konkurencijos veiksmus bei už juos bausti – ribotų notarų galimybes konkuruoti ir tokiu būdu darytų žalą vartotojams.
„Įstatymo pakeitimai ne tik leistų asociacijai spręsti, kas turėtų būti laikoma nesąžininga konkurencija, bet ir skatintų rinkti informaciją apie konkuruojančių ūkio subjektų taikomus įkainius“, – pranešime teigia Konkurencijos taryba.
Tokių pataisų poreikis, pasak tarybos, grindžiamas Lietuvos notarų rūmų teiginiais apie nepriimtiną notarų „polinkį“ su klientais tartis dėl įkainių mažinimo, tačiau nėra duomenų apie tariamos problemos mastą bei žalą, pavyzdžiui, ar mažesni įkainiai gali būti siejami su netinkamai suteiktomis paslaugomis.
Konkurencijos tarybos nuomone, notarų galimybė mažinti įkainius savaime nėra problema, todėl nėra aišku, kokių tikslų siekiama įstatymo pakeitimais, ar jie yra būtini ir proporcingi.
Notariato įstatymo bei Antstolių įstatymo pataisomis taip pat būtų suteikiama daugiau galių Notarų ir Antstolių rūmams – jie galėtų priimti sprendimus, kurie paveiktų naujų notarų ar antstolių atėjimą į rinką ir galimybes joje veikti.
Teisingumo ministerija nurodė, kad vertins pastabas.
Konkurencijos taryba dar 2018 metais nustatė, jog Lietuvos notarų rūmai neteisėtai ribojo notarų konkurenciją nustatant įkainius. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas išaiškino, jog rūmų sprendimai, kuriais mažinama notarų galimybė konkuruoti įkainių dydžiais, pažeidžia konkurenciją ir prieštarauja ES teisei.
Galutinį sprendimą dėl Konkurencijos tarybos nutarimo teisėtumo turėtų priimti ginčą nagrinėjantis Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.
