Nusprendus pakeisti mobiliojo ryšio teikėją tai galima padaryti paskambinus klientų aptarnavimo numeriais. Dažniausiai apie tai net nereikia informuoti esamo mobiliojo ryšio teikėjo – vos tik pateikiama paraiška pas kitą operatorių, sistema automatiškai fiksuoja, kad klientas ketina pakeisti operatorių.
Esamas teikėjas tai mato sistemoje ir gali susisiekti – kartais bandydamas išlaikyti klientą geresniu pasiūlymu, o kartais primindamas apie galiojančią sutartį ir galimas baudas, jei paslauga nutraukiama anksčiau termino.
Jei kliūčių nėra, naujasis operatorius išsiunčia klientui naują SIM kortelę paštu ar per kurjerį. Gavus kortelę ir įvykus numerio perkėlimui (dažniausiai – per 1 darbo dieną), paslauga pradeda veikti, o klientas gali toliau naudotis tuo pačiu numeriu – tik jau pas kitą teikėją.
Tuo metu, keičiant šviesolaidinio namų interneto teikėją, procesas reikalauja daugiau laiko ir pastangų. Visų pirma, klientui reikia išsirinkti naują paslaugos teikėją ir pasidomėti, ar jis suteiks kokybiškas paslaugas konkrečioje vietovėje – ne visi tiekėjai puikiai veikia visoje Lietuvoje, ypač kalbant apie šviesolaidinį internetą.
Jei paslauga konkrečioje vietoje teikiama, galima sudaryti sutartį – tai galima padaryti nuotoliniu būdu: internetu arba telefonu.
Visgi vėliau būtina suplanuoti meistro atvykimą. Meistras atvyksta į kliento nurodytą adresą, prijungia reikiamą įrangą – maršrutizatorių ar kitus įrenginius, priklausomai nuo interneto rūšies.
Esant poreikiui, įranga gali būti atsiųsta ir paštu, tačiau dažnu atveju vis tiek reikalingas specialisto vizitas – ypač, jei name nėra ankstesnės konkretaus teikėjo infrastruktūros.
Senosios paslaugos atsisakymas tenka pačiam vartotojui. Dažnai klientai atidėlioja teikėjo keitimą dėl galiojančių ilgalaikių sutarčių ar baimės dėl laikino interneto neturėjimo. Apie norą nutraukti paslaugą būtina informuoti esamą tiekėją, jei reikia grąžinti įrangą ir sumokėti delspinigius.
Taigi, kodėl neįmanoma namų interneto teikėjo pasikeisti taip paprastai, kaip mobilaus ryšio?
Apsunkina reikalinga infrastruktūra
„Bitė Lietuva“ privačių klientų segmento vadovas Eligijus Rakickas patvirtino, kad didelėje šalies dalyje šiandien pakeisti namų interneto teikėją – sudėtinga. Dažnai žmogus gali rinktis vos iš vieno laidinio – šviesolaidinio – interneto teikėjo. Ta tiekėja yra daugiau kaip 60 proc. rinkos užimanti „Telia“.
Be „Telia“, šviesolaidinį internetą taip pat teikia „Cgates“, „Fastlink“ ir „Splius“.
„Telia“ išankstinio mokėjimo ir abonementinių paslaugų kainodaros vadovė Jorūnė Lasavičiūtė pabrėžė, kad mobiliojo ryšio paslaugos yra bevielės, o infrastruktūra jau yra iš anksto paruošta visoje šalies teritorijoje – tereikia SIM kortelės, kurią aktyvavus klientas iškart gali naudotis paslaugomis.
Tuo metu namų internetas, ypač šviesolaidinis, reikalauja fizinės infrastruktūros, todėl jo pakeitimas toks paprastas būti negali.
„Norint juo naudotis, būtina įdiegti įrangą kliento namuose (modemą, maršrutizatorių) ir užtikrinti fizinį ryšį su teikėjo tinklu“, – nurodė „Telia“ atstovė.
Todėl, keičiant gyvenamąją vietą ar teikėją, neišvengiamas techninis įrengimo procesas, kurį atlieka inžinieriai.
Be to, pasak jos, pats diegimas priklauso ir nuo pastato tipo – daugiabučiams ir individualiems namams kartais taikomi skirtingi techniniai sprendimai.
Visgi „Bitė Lietuva“ atstovas pabrėžė, kad šiandien vietoje šviesolaidinio interneto galima pasirinkti paprastesnius sprendimus – pavyzdžiui, 5G namų internetą, kurį galima įsidiegti pačiam vos per kelias minutes.
„Tereikia maršrutizatorių įjungti į elektros lizdą ir internetas veikia“, – dalijosi E. Rakickas.
Pokyčiai leistų žmonėms sutaupyti
E. Rakicskas atkreipė dėmesį, kad žmonės galėtų sutaupyti ir gauti geresnį aptarnavimą, jei galėtų rinktis fiksuoto namų interneto teikėją taip, kaip jau daugelį metų renkasi mobiliojo ryšio operatorių.
„Mobiliojo numerio perkėlimui (MNP) analogiškos paslaugos fiksuotojo namų interneto rinkoje šiuo metu nėra, tad gyventojai dažnai yra „pririšti“ prie vienintelio teikėjo, kurio infrastruktūra, ar, paprastai sakant, laidai, yra įrengti jų namuose.
MNP modelį reikėtų išplėsti ir į fiksuotojo interneto rinką. Taip teikėjai galėtų nuomotis infrastruktūrą (laidus), o žmonės galėtų lengvai pasirinkti teikėją pagal kainą, paslaugos kokybę, aptarnavimą, o ne pagal tai, kieno laidai atvesti iki jo namų ar biuro“, – dalijosi specialistas.
Anot jo, tokios permainos reikšmingai padidintų konkurenciją ir atvertų daugiau galimybių žmonėms – tą skatina ir Europos Sąjunga, siekianti konkurencijos didinimo monopolinėse rinkose.
Procesas po truputį tobulėja
Visgi J. Lasavičiūtė pastebi, kad pamažu pavyksta teikėjo keitimą supaprastinti, o interneto įvedimo procesą pagreitinti.
„Besivystančios technologijos jau leidžia nuotoliniu būdu patikrinti, ar konkrečiu kliento adresu yra galimybė prisijungti prie tinklo, ar yra atvesti įvadai.
Tai padeda sutrumpinti planavimo laiką. Tačiau dėl skirtingos teikėjų naudojamos įrangos ir techninių sprendimų dažnai vis dar reikalinga inžinierių pagalba prijungiant paslaugą“, – atkreipė dėmesį bendrovės atstovė.
Ji pasidalijo, kad vienas iš pažangesnių sprendimų ateityje – spartesnė 5G fiksuoto interneto plėtra, kuri leis naudotis aukštos spartos ryšiu be laidų, o tai reikšmingai sumažins ir fizinių darbų poreikį, ir paslaugos aktyvavimo laiką.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
