Tiek mūsų šalyje, tiek užsienio valstybėse retkarčiais pasigirsta svarstymų, kad tik laiko klausimas, kada Kremliaus režimas imsis tolesnės agresijos ir pamėgins pulti Baltijos šalis ar Lenkiją.
Lietuviai šalies bankuose laiko per 22,9 mlrd. eurų indėlių. Karo atveju vargiai pavyktų visus juos greitai išgryninti ir bėgant nuo grėsmės pasiimti su savimi.
Taigi galbūt įmanoma būnant Lietuvoje atsidaryti sąskaitą užsienio banke ir bent dalį pinigų laikyti joje?
Reikia svetur gyventi arba turėti verslą
Du didžiausi komerciniai bankai Lietuvoje yra švedų „Swedbank“ ir SEB. Juose lietuviai ir laiko daugiausia savo pinigų.
Vis dėlto, jeigu nuspręstumėte kreiptis į savo lietuvišką banką ir paprašyti atsidaryti sąskaitą tokio paties pavadinimo banke Švedijoje, tai nebūtų paprasta.
„Swedbank“ Lietuvoje atstovė ryšiams su visuomene Daiva Taučkėlaitė tikino, kad jos atstovaujamo banko specialistai nepastebi išaugusio gyventojų susidomėjimo atsidaryti sąskaitą už Lietuvos ribų.
D. Taučkėlaitė tiesiai neatsakė, ar ir kokiomis sąlygomis „Swedbank“ klientai lietuviai galėtų atsidaryti sąskaitą šiame banke Švedijoje.
„Paprastai, norint atsidaryti sąskaitą kitoje ES šalyje, reikia įrodyti savo ryšį su ta valstybe, pavyzdžiui, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius toje šalyje ar kitos formos profesinį ar verslo ryšius.
Tai reikalinga dėl pinigų plovimo ir kitų rizikų prevencijos. Atsižvelgiant į tai, kuomet yra užmezgamas toks ryšys, paprastai asmenys ir reziduoja toje valstybėje, dėl to jie gali tiesiogiai kreiptis į toje šalyje veikiančius bankus ar kitas mokėjimo įstaigas“, – komentavo „Swedbank“ atstovė.
Anot jos, klientams, kurie vykdo verslo plėtrą į kitas šalis, tam tikrais atvejais yra suteikiama galimybė atsidaryti sąskaitą kai kuriose jurisdikcijose, kuriose „Swedbank“ grupės bankai vykdo veiklą.
„Įprastai sąskaitas užsienio šalyse atidaromos tarptautinę veiklą vykdantiems verslo klientams, kuriems sąskaitos reikalingos tiesioginėms verslo funkcijoms pasirinktoje šalyje vykdyti“, – paaiškino D. Taučkėlaitė.
Vieni neatidaro, kiti tikisi, kad padėti neprireiks
SEB atstovė žiniasklaidai Ieva Dauguvietytė-Daskevičienė nurodė, kad jos atstovaujamas bankas Lietuvoje yra atskiras juridinis vienetas.
„Sąskaitos atidarymo tarpininkavimo paslaugos privatiems klientams SEB padaliniuose užsienyje neteikiame“, – informavo banko atstovė.
Nemažai indėlių turi ir bankas „Revolut“, kuris, be kita ko, veikia ir Didžiojoje Britanijoje, kur gyvena daug lietuvių emigrantų, pas kuriuos, matyt, daug kas keliautų karo grėsmės atveju.
Šio banko Baltijos šalių komunikacijos vadovė Akvilė Adomaitytė vylėsi, kad jokie neramumai Lietuvoje neprasidės ir tokie klausimai, kaip sąskaitų atsidarymas užsienyje, nebus aktualūs niekada.
„Klientus aptarnaujame visoje Europoje, kai kuriose šalyse siūlome ir vietines sąskaitas, todėl force majeure atveju tokią galimybę suteiktume ir lietuviams.
Pavyzdžiui, karo Ukrainoje pradžioje, matydami, kad iš savo šalies bėgantys ukrainiečiai be daugybės kitų iššūkių susidūrė dar ir su trukdžiais pasinaudoti savo pinigais, labai greitai suteikėme galimybę atsidaryti sąskaitą pas mus, kad žmonės turėtų greitą ir lengvą prieigą prie savo pinigų. Tokių sąskaitų atidarėme daugiau kaip pusę milijono“, – komentavo A. Adomaitytė.
Dėl komentaro apie galimybes lietuviams atsidaryti sąskaitas užsienyje tv3.lt kreipėsi ir į Lietuvos banką. Tačiau jokio komentaro jis iki šiol nepateikė.
Siūlo pasidomėti
Kaip aiškino Lietuvos bankas, ES galioja daugiau ar mažiau unifikuotas bankų veiklos reguliavimas, jiems nėra nei prievolės, nei draudimo atidaryti sąskaitas kitų šalių piliečiams. Esą tai priklauso nuo paties banko politikos, kainodaros, prisiimamos rizikos ir kitų faktorių.
Lietuvoje, kaip ir visoje ES, gyventojų indėliai (ir einamieji, ir terminuotieji) yra apdrausti 100 tūkst. eurų, bankai, kredito unijos yra prižiūrimi finansų rinkos dalyviai, tad pagrindo nerimauti dėl lėšų saugumo nėra.
Vis dėlto jeigu žmogus nori laikyti pinigus kitos ES / euro zonos šalies banke, jis pirmiausiai turėtų susipažinti su konkretaus banko sąlygomis, kurias jis taiko (jeigu taiko) nerezidentams.
„Be to, verta pasidomėti teikiamų paslaugų įkainiais, juos palyginti. Bankai gali prašyti pagrįsti savo profesinius, ekonominius, socialinius arba asmeninius ryšius su šalyje, kurioje jie veikia, pateikti kitą informaciją, kuri leistų tinkamai pažinti klientą. Jeigu bankai atsisako atidaryti sąskaitą, žmogus gali kreiptis į tos šalies finansų rinkos priežiūros instituciją.
Tiesa, kaip alternatyva atsidaryti sąskaitą neišvykstant iš Lietuvos, gali būti skaitmeniniai arba neo bankai, kurie veikia visoje ES (EEE) erdvėje ar net už jos ribų. Tačiau ir juose reikės pateikti kliento pažinimo ar kitą prašomą informaciją“, – informavo Lietuvos bankas.
Planai karo atveju – konfidencialūs ir neatskleidžiami
Prieš kurį laiką Lietuvos banko Bankų ir draudimo priežiūros departamento direktorė Renata Bagdonienė pasakojo, kad netikėtų iššūkių atvejams bankai ir kiti finansų rinkos dalyviai turi veiklos tęstinumo planus.
T. y. nusimato, kaip, esant sudėtingoms sąlygoms, nepertraukiamai toliau teiktų paslaugas vartotojams.
Vis tik šių planų Lietuvos banko atstovė pakomentuoti negalėjo, mat jie, anot pašnekovės, yra konfidencialūs ir neatskleidžiami.
„Ukrainos pavyzdys rodo, kad net ir karo metu veikia bankai ir bankomatai, vyksta pinigų pervedimai ir kt.
Kalbant apie grynuosius – apskritai patartina turėti tam tikrą grynųjų pinigų sumą, kurios dydis iš esmės priklausytų nuo vartotojo finansinės elgsenos ir poreikių“, – komentavo R. Bagdonienė.
Ji nurodė, kad daug patarimų ir naudingos informacijos gyventojams šia tema yra skelbiama Lietuvos pasirengimo ekstremalioms situacijoms interneto svetainėje.
Karas galėtų paveikti mokesčius, bet ne privatų turtą
Pasak ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto ekonomikos doktorantės Nomedos Lisauskienės, klausimas dėl gyventojų turto nacionalizavimo iškyla, nes istoriškai karų metu tai vyko.
„Pirmojo pasaulinio karo metu Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybė nacionalizavo tokias strategiškai svarbias sritis, kaip geležinkeliai, telegrafo linijos. Antrojo pasaulinio karo metu – anglies kasyklas.
2001 metais, po rugsėjo 11 dienos įvykių, nacionalizavo oro uostų saugumo tarnybas. Tačiau, karui ar nepaprastoms aplinkybėms pasibaigus, nacionalizuota infrastruktūra grąžinama teisėtiems savininkams arba jiems išmokamos kompensacijos“, – pasakojo doktorantė.
Anot jos, tikimybė, kad valstybė karo atveju konfiskuotų pinigus iš gyventojų sąskaitų – sunkiai įsivaizduojama ir priskirtina sąmokslo teorijų kategorijai.
Mat ir karo atveju galioja Konstitucija bei kiti įstatymai, ribojantys tokius veiksmus ir ginantys privačią nuosavybę.
N. Lisauskienės aiškinimu, valstybės turi finansuoti karo veiksmus ir papildomus resursus dažniausiai pritraukia didinamos mokesčius ir išleisdamos „karo obligacijas“, bet ne konfiskuodamos privatų turtą:
„Praktinė pinigų konfiskavimo galimybė iš gyventojų sąskaitų (arba jų įšaldymo) galima nebent, jei šalį kontroliuotų šalis agresorė, kurios veiksmai – neprognozuojami.“
Kaip apsisaugoti?
ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto doktorantė pažymėjo, kad bet kokiomis sąlygomis yra svarbus finansinis pasiruošimas.
„Atsižvelgiant į pajamų tvarumą, ir dabartinėmis sąlygomis reikėtų turėti 3–6 mėn. „saugumo pagalvę“.
Jei gyvenate nuo atlyginimo iki atlyginimo, jau dabar reikėtų peržiūrėti išlaidas ir bandyti jas mažinti, nelaukiant išorinių grėsmių“, – rekomendacijomis dalinosi N. Lisauskienė.
Jos patarimu, galimo karo atveju svarbu įvertinti, kiek tvarus yra asmens darbas ir su juo susijusios pajamos karo atveju.
„Saugumo pagalvės“ turėjimas karo atveju, anot pašnekovės, taip pat turėtų būti likvidus ir greitai pasiekiamas.
„Jei mėnesio „pagalvė“ – pora tūkstančių eurų, tai bent poros mėnesių sumą laikyti grynais – ne problema.
Tačiau didesnių likvidžių sumų užtikrinimą galima būtų spręsti laikant dalį lėšų saugesnės valstybės banke ir turint to banko kortelę bei internetinę bankininkystę“, – neslėpė N. Lisauskienė.
P.S. šis straipsnis yra užsakytas būtent šių dviejų bankų, o Revolut straipsnyje minimas dik dėl kvapo, kad skaitytojams nekiltų įtarimas. Skandinaviški bankai akivaizdžiai peršikę dėl to kas būtų jei visgi kiltų karas. Užtat bando užliūliuoti savo klientus, kad tik šie nepradėtų atsiiminėti indėlių. Aš asmeniškai duosiu patarimą - atsiimkite indėlius iki paskutinio cento ir bėkite kuo toliau nuo Swedbank ir SEB!