Tačiau beveik pusė Lietuvos valstybinių sveikatos įstaigų pacientų sakosi per pastaruosius dvejus metus papildomai oficialiai susimokėję už medicinos paslaugas.
Tai atskleidžia viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atliktos apklausos duomenys.
Nieko nemoka tik kas trečias
Kas trečias šalies gyventojas, besilankantis privačiose gydymo įstaigose, teigia visas reikiamas sveikatos paslaugas gavęs nemokamai, kompensuojamas valstybės.
Beveik kas antras (48 proc.) valstybinių sveikatos įstaigų paslaugų vartotojas per pastaruosius dvejus metus oficialiai pats sumokėjo už medicinos paslaugas – tokias kaip gydytojo konsultacija ar atlikti reikalingi tyrimai.
Oficialiai už paslaugas valstybinėse gydymo įstaigose dažniau susimokėjo moterys (51 proc.) nei vyrai (44 proc.), 30–49 m. (50 proc.) arba vyresni nei 50 m. (48 proc.) amžiaus gyventojai, taip pat su mažiausiomis, iki 1000 eurų, šeimos pajamomis per mėnesį (49 proc.) bei gyvenantys kaime (53 proc.).
Apklausos duomenimis, beveik trečdalis respondentų (31 proc.), kurie naudojosi privačios medicinos paslaugomis, už jas nieko nemokėjo – suteiktas paslaugas pilnai kompensavo teritorinių ligonių kasos.
Net 8 iš 10 gyventojų teigia, kad privačiose sveikatos įstaigose dirbantys medikai suteikia aukštesnės kokybės paslaugas nei valstybinėse įstaigose. Tokią nuomonę dažniau turi moterys (82 proc.) nei vyrai (77 proc.), taip pat 30–49 metų amžiaus gyventojai (81 proc.), su vidutinėmis, nuo 1000 iki 1800 eurų, (84 proc.) šeimos pajamomis per mėnesį bei gyvenantys miestuose (83 proc.).
Įstaigose apsilankė pusė apklaustųjų
Per pastaruosius dvejus metus tik valstybinėse gydymo įstaigose lankėsi 52 proc. respondentų, tiek privačiose, tiek valstybinėse – 25 proc., o tik privačiose – 3 proc. 19 proc. gyventojų nesilankė jokioje sveikatos priežiūros įstaigoje, 1 proc. – nuo atsakymo susilaikė.
Paslaugas valstybinėse įstaigose dažniau rinkosi moterys (83 proc.) nei vyrai (69 proc.), vyresni nei 50 m. amžiaus (85 proc.) gyventojai, su mažiausiomis, iki 1000 eurų, (86 proc.) arba vidutinėmis (83 proc.) šeimos pajamomis per mėnesį, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos.
Privačių sveikatos priežiūros įstaigų pacientų portretas kiek kitoks – tai dažniau vidutinio amžiaus gyventojai (32 proc.), su vidutinėmis, nuo 1000 iki 1800 eurų, (31 proc.) arba didesnėmis (30 proc.) šeimos pajamomis per mėnesį, gyvenantys didmiestyje (29 proc.) bei miestuose (29 proc.).
PSD įmokų dydis yra 6,98 proc. priskaičiuoto darbo užmokesčio. Bet kokiu atveju gyventojai įmokas moka nuo sumos, nemažesnės kaip minimalioji mėnesinė alga.
Dabar ji 924 eurai, tad minimali PSD įmoka yra 64,5 euro.
