Dar nuo 2023 m. liepos 7 d. techninės apžiūros metu užfiksuojamas nepagrįstas ridos sumažėjimas (palyginti su praėjusia technine apžiūra) šiuo metu laikomas nedideliu trūkumu.
Tačiau jei nuo liepos 8 d. negalėsite įrodyti, kad automobilio rida sumažėjo ne be reikalo (pvz., jei nebuvo pasiekta maksimali odometro rodytina rida), tokiu atveju tai techninių apžiūrų specialistai tai laikys dideliu trūkumu.
O tai reiškia, kad su tokia transporto priemone dalyvauti eisme negalėsite, kol neišspręsite problemos, t.y. „žalio lapo“ negausite.
Dėl nepagrįsto ridos sumažėjimo – mažesnė ir draudimo išmoka
Vis tik, panašu, kad vairuotojai dėl nepagrįsto ridos sumažėjimo gali susidurti ir su daugiau problemų.
Štai draudimo bendrovės „Ergo“ Transporto priemonių žalų skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas naujienų portalui tv3.lt paaiškino, kad jei automobilio rida iš tiesų bus suklastota, gali sumažėti ir draudimo išmoka.
„Tokiais atvejais nustatoma reali automobilio rinkos vertė, kuri dėl didesnės ridos dažnai būna žemesnė nei deklaruota, o tai tiesiogiai lemia mažesnę išmoką“, – kalbėjo pašnekovas.
Pasak R. Bieliausko, jei automobilyje yra naudojamos originalios dalys, jų nusidėvėjimas (civilinio draudimo atveju) skaičiuojamas ne tik pagal automobilio amžių, bet ir ridą.
„Todėl net ir įprasto remonto atveju, esant didesnei nei deklaruota ridai, draudimo išmoka mažėja, o skirtumą turi padengti pats automobilio savininkas.
Pagrindinės priežastys, dėl kurių vairuotojai netenka dalies draudimo išmokos, yra neteisingai pateikti duomenys apie transporto priemonę (pvz., rida, techninė būklė). Taip pat pat vėlavimas pranešti apie įvykį ar netinkamas elgesys įvykio metu“, – priežastis, dėl kurių vairuotojai vėliau patiria finansinius nuostolius, vardijo R. Bieliauskas.
Automobilio kaina dėl ridos gali skirtis ir trečdaliu
Bendrovės „Lietuvos draudimas“ komunikacijos vadovas Saulius Abraškevičius naujienų portalui tv3.lt komentavo, kad automobilio rida yra vienas svarbiausių žalos vertinimo kriterijų
„Rida svarbi tiek nustatant keičiamų dalių nusidėvėjimo procentą, tiek vertinant transporto priemonės rinkos vertę tais atvejais, kai remontas nėra tikslingas.
Vertinant žalą, dažnai tikrinami įvairūs, ypač užsienio šalių, internetiniai portalai, kuriuose pateikiama informacija apie transporto priemonės ridą konkrečioje valstybėje“, – kalbėjo S. Abraškevičius.
Pasak draudimo bendrovės atstovo, dažniausiai rida klastojama tų automobilių, kurie atvyksta į Lietuvą iš Skanvijos šalių ir Vakarų Europos, pavyzdžiui, Vokietijos bei Nyderlandų.
„Atsuktos ridos atvejų skaičių išsiskiria transporto priemonės iš Italijos ir Švedijos. Kas tiksliai suklastojo ridą – ar pirminis pardavėjas, ar vėlesnis perpardavėjas – dažniausiai nustatyti būna sudėtinga.
Klastojimas Lietuvoje naujai parduotiems automobiliams – itin retas reiškinys“, – svarstė S. Abraškevičius.
Nuo liepos 8 d. nukentės pirkėjai, o ridos klastotojai?
S. Abraškevičius vertinimu, nuo liepos įsigaliosianti sugriežtinta tvarka techninių apžiūrų centruose „labiausiai paveiks ne klastotojus, o sąžiningus pirkėjus“, kurie transporto priemones jau įsigijo su suklastota rida.
„Tokie asmenys ne tik bus apgauti, bet ir susidurs su situacija, kai įsigytos transporto priemonės negalės registruoti ar eksploatuoti Lietuvoje.
Dauguma vairuotojų net nenutuokia, kad jų valdomų automobilių rida yra suklastota. Pasitaiko atvejų, kai rida sumažinama net keliais šimtais tūkstančių kilometrų“, – pasakojo jis.
Draudimo bendrovės atstovas sako, kad vienas didžiausių ridos klastojimo atvejų užfiksuotas, kai reali automobilio rida siekė apie 650 tūkst. kilometrų, bet odometras rodė tik 200 tūkst. kilometrų.
Pašnekovas taip pat atkreipia dėmesį, kad dažniausiai rida klastojama sumažinant ją 80–200 tūkst. kilometrų.
„Rida turi itin didelę įtaką automobilio vertei, ypač naujesniems ir aukštesnės klasės modeliams.
Pavyzdžiui, 2020 m. „Audi Q5“ su 180 tūkst. kilometrų rida rinkoje kainuoja apie 25 tūkst. eurų, o tas pats modelis su 70 000 km rida – 32–35 tūkst. eurų. Taigi, kaina gali skirtis daugiau nei trečdaliu vien dėl ridos.
Tuo metu „Gjensidige“ Transporto draudimo žalų skyriaus vadovas Agnius Gučius antrino, kad tuo atveju, kai automobilis eismo įvykio metu būna visiškai suniokotas, ridos vertinimas padeda nustatyti ir rinkos vertę.
„Paaiškėjus, kad rida yra suklastota, tektų draudimo išmoką suskaičiuoti iš naujo, įvertinant tikrąją ridą. Tuomet išmoka galėtų ir sumažėti“, – kalbėjimo draudimo bendrovės atstovas.
Ragina išsaugoti ir dokumentus apie automobilio remontą
Draudimo bendrovės atstovas S. Abraškevičius taip pat atkreipia dėmesį, kad draudimo išmokos dydis gali būti sumažintas ne tik dėl ridos klastojimo.
„Dažniausiai pasitaikanti klaida yra netinkama automobilio techninė priežiūra ir laiku nepašalinti gedimai ar trūkumai, dėl ko įvykus įvykiui gali mažėti išmoka.
Taip pat dažnai vairuotojai investuoja į automobilio būklės gerinimą, tačiau neturi to pagrindžiančių dokumentų, todėl labai sunku objektyviai įvertinti transporto priemonės realią vertę ir atliktų darbų kokybę“, – paaiškino S. Abraškevičius.
Jo teigimu, jeigu eismo įvykio metu pažeidžiama svarbi detalė (pavyzdžiui, variklis) ir važiuojama toliau, žala įprastai irgi didėja.
„Tokie atvejai nėra dažni, labiausiai tai lemia ne informacijos trūkumas, bet nepakankamas vairuotojų dėmesys automobilių techninei priežiūrai, dokumentų saugojimui ar tinkamam elgesiui po įvykio.
Taip pat svarbu paminėti, kad sklandus bendradarbiavimas su draudiku ir informacijos pateikimas turi esminę įtaką draudimo išmokos dydžiui bei sprendimo greičiui“, – dėmesį atkreipė jis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
