• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Būsto kainoms ir toliau išliekant aukštumose, ekonomistas įžvelgė, kad Vilniuje įpirkti butą yra beveik sunkiausia iš daugelio Europos miestų.

Būsto kainoms ir toliau išliekant aukštumose, ekonomistas įžvelgė, kad Vilniuje įpirkti butą yra beveik sunkiausia iš daugelio Europos miestų.

REKLAMA

Socialiniame tinkle savo pastebėjimais apie nekilnojamojo turto (NT) rinką pasidalijęs ekonomistas Žygimantas Mauricas atkreipė dėmesį, kad dabar buto įsigijimui Vilniuje gali prireikti net 13 vidutinių metinių atlyginimų.

„Ar pastebėjote, kad butų kainos Vilniuje tapo „sunkiai įkandamos“? Nieko nuostabaus, nes norint įsigyti 60 kv. metrų ploto butą Vilniuje reikia net 13 vidutinių metinių atlyginimų.

Pagal šį rodiklį Šiaurės Europos regione Vilnių lenkia tik dvi sostinės: Londonas, visame pasaulyje liūdnai pagarsėjęs savo didelėmis butų kainomis, ir Stokholmas“, – teigė jis.

Pasak jo, jeigu Vilniuje kainos už būstą nekris, įperkamumas taps mažesnis nei, pavyzdžiui, Švedijos sostinėje.

„Tiesa, pastarąjį Vilnius gali aplenkti jau šiais metais: 2022 metais Vilniuje butų kainos (+22 proc.) augo sparčiau nei atlyginimai (+12 proc.), o Stokholme, atvirkščiai, butų kainos krito (-10%), o atlyginimai augo (+3 proc.).

REKLAMA
REKLAMA

Tad būsto įperkamumas Stokholme pagerėjo, o Vilniuje – suprastėjo. Prognozuojama, kad 2023 metais butų kainos Stokholme toliau mažės (~10 proc.), o atlygimai augs (~4 proc.), tad jei Vilniuje būsto kainos nekris – Vilniuje būsto įperkamumas taps prastesnis nei Stokholme (darant prielaidą, kad atlyginimai Vilniuje augs 8 proc.)“, – kalbėjo Ž. Mauricas.

REKLAMA

Be to, pastebimas ir neįprasta tendencija – būtų kainos tapo panašios kaip daugumoje Jungtinės Karalystės miestų, išskyrus Londoną.

„Pavyzdžiui, Šiaurės Airijos sostinėje Belfaste butų kainos centrinėje miesto dalyje siekia ~3700 eur už kv. metrą, o ne centrinėje -2700 (Vilniuje atitinkamai ~4000 ir ~2700).

Atlyginimai Belfaste yra beveik du kartus didesni nei Vilniuje, tad Vilniaus patrauklumas, planuojantiems iš JK į Lietuvą grįžti ir būsto neturintiems emigrantams, sumažėja“, – kalbėjo jis.

REKLAMA
REKLAMA

Ž. Mauricas užsimena, kad dabar Europos šalyse, norėdami įsigyti 60 kv. metrų ploto būtą, jums gali prireikti 10 metinių atlyginimų.

„Istoriškai pakakdavo penkių metinių atlyginimų, norint įsigyti 60 kv. metrų ploto butą (arba penkių metinių šeimos pajamų, norint įsigyti 90 kv. metrų ploto butą).

Šiuo metu šis rodiklis JAV siekia apie 5 metus, ES šalyse – apie 10 metų. ES šalyse šis rodiklis yra didesnis pagrinde dėl ilgą laiką buvusių itin žemų palūkanų normų, kurios išpūtė būsto kainų burbulus. Visgi, kylant palūkanų normoms, šis burbulas bliūkšta (apie tai ne kartą yra perspėjęs ir Europos Centrinis Bankas)“, – kalbėjo ekonomistas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Nenaujų būstų pardavimai 2022-ųjų pabaigoje smuko ketvirtadaliu 

Nenaujų būstų pardavimai 2022-ųjų pabaigoje, palyginti su 2021-ųjų tuo pat laiku, smuko ketvirtadaliu, arba iki 2016-2017 metų lygio, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. 

„Iš antrinės rinkos pardavimų matome, kad jie gerokai atvėso nuo to, kas buvo 2021 metais. Per 2022 metus pardavimai sumažėjo apie 17 proc. antrinėje rinkoje, o paskutinį ketvirtį sandorių skaičius krito 26 proc. Dabar jis arčiau 2016-2017 metų lygio“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete sakė LB Finansinio stabilumo departamento direktorius Jokūbas Markevičius.  

REKLAMA

Pasak jo, nuo 2022-ųjų vasaros pardavimai ėmė lėtėti greičiau ir dabar ši tendencija yra „ganėtinai išryškėjusi“. 

Tuo metu pirminėje būsto rinkoje, anot J. Markevičiaus, „situacija dar labiau atvėsusi“. Rezervacijų ypač sumenko  prasidėjus karui Ukrainoje: „Labai reikšmingai nukrito ir neatsistatė“. 

Pasak LB atstovo, 2017-2018 metais būdavo rezervuojama 300-350 naujų butų per mėnesį, dabar – apie 100: „Ir visus pastaruosius metus (2022 metais ir šių metų pradžioje – BNS) tokie maži skaičiai“.    

REKLAMA

J. Markevičiaus teigimu, neparduotų būstų portfelis Vilniuje pildosi: „Pasirinkimas vis dar yra mažas, toks, koks buvo 2014 metais, bet ne toks, koks buvo pastaruosius penkerius metus.“ 

Pasak jo, virš 90 proc. paskolų būstui suteiktos su kintamomis palūkanomis, tuo metu vartojimo paskolos – su fiksuotomis.

J. Markevičiaus teigimu, Lietuva, kaip ir kitos Baltijos šalys, pagal paskolų su kintamomis palūkanomis dalį išsiskiria iš kitų euro zonos valstybių, kur jos sudaro apie 25 proc., o daugiau jų suteikiama Kipre, Portugalijoje. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė sako, kad Lietuvos bankai neteikia būsto paskolų su 20-30 metų fiksuotomis palūkanomis.   

„Mažai tikėtina, kad toks ilgas produktas pas mus yra. (...) Fiksuotos palūkanos didesnės, į jas įtrauktas neapibrėžtumas dėl ateitis“, –  komitete sakė LBA prezidentė.    

Biudžeto ir finansų komiteto narys darbietis Vytautas Gapšys klausė, ar bankuose yra paskolų su ilgiau negu 10 metų fiksuotomis palūkanomis. 

REKLAMA

Lietuvos banko (LB) vadovas Gediminas Šimkus antradienį sakė, kad pavasarį Seimą turėtų pasiekti pataisos, kaip plėsti paskolų su ilgam laikui fiksuotomis palūkanomis pasiūlą. 

Pirmadienį jis pareiškė, kad kintamos palūkanos yra viena iš bankų pajamas ir pelną didinančių priežasčių. G. Šimkus pripažino, kad Lietuvoje pasiskolinti už fiksuotas palūkanas nėra daug galimybių arba tai yra brangu.

REKLAMA

E. Čipkutėįs teigimu, pastaruoju metu jau mažėja būsto, perkamo investicijai, o tai mažina spaudimą rinkai. 

„Mažėja būstų, perkamų investiciniais tikslais. Kylant palūkanų normoms, rečiau apsimoka nuomoti būstą. (...) Tai nueina tas spaudimas su investiciniais būstų pirkimais“, – komitete sakė LBA vadovė.  

LB duomenimis, „Euribor“ padidėjus 3 procentiniais punktais, 75,1 proc. (165,6 tūkst.) namų ūkių įmokos už būsto paskolas padidėjo iki 100 eurų, 20 proc. (44,1 tūkst.) – iki 200 eurų, o 5 proc. – viršijo 200 eurų. 

Būsto paskolas turi apie 220 tūkst. namų ūkių. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų