Anot ministrės Monikos Navickienės, nekvalifikuotų darbuotojų virš šios ribos į šalį nebūtų įleidžiama.
„Trišalėje taryboje mes daug apie tai diskutuosime (...). Ministerija pasiūlė tą vadinamąją griežtą kvotą, kurią viršijus pigi darbo jėga daugiau nebūtų į Lietuvą įleidžiama“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė M. Navickienė.
„Mes matome, kad tos darbo jėgos atvykstančios kontrolė yra maža, todėl norime, kad tas atvykimas niekaip nedemotyvuotų darbdavių įdarbinti Lietuvos piliečius ir mokėti jiems didesnius atlyginimus, todėl tas ribojimas pigios darbo jėgos yra iš ministerijos yra per griežtą kvotą – ne daugiau kaip 43 tūkstančiai asmenų yra pirmajame pasiūlyme“, – aiškino ministrė.
Jos teigimu, ministerijos siūloma kvota sudarytų tik nedidelę dalį šalies gyventojų ir nedarytų jokios įtakos didesnius atlyginimus gaunantiems žmonėms, be to, aukštos kvalifikacijos užsieniečių įdarbinimui galiotų atskira tvarka.
„Tai pusantro procento nuo mūsų populiacijos (...). Aš manyčiau, kad toks sprendimas yra teisingas, tai niekaip neliestų aukštesnės pridėtinės vertės darbo vietose dirbančių, aukštesnį darbo užmokestį gaunančių asmenų ir tas siūlymas būtų kaip akcentas, kad pigi darbo jėga būtų ribojama, o toliau leisti atsivežti aukštos kvalifikacijos žmones“, – kalbėjo M. Navickienė.
Ministerijos duomenimis, nuo 2023 metų vasario stebimas trečiųjų šalių piliečių, atvykstančių dirbti, augimas. Jų pagrindinės kilmės šalys yra Uzbekistanas, Baltarusija, Ukraina, Kirgizija, Tadžikistanas, Kazachstanas.
Pagal šiems metams patvirtintą kvotą šalies įmonės galės paprasčiau įdarbinti 40,25 tūkst. trūkstamų profesijų žmonių – tiek pat, kiek ir 2023 metais.
Lietuva liks, bet be lietuvių.., vien pigių įvairiaspalvių darbuotojų ekonominė kolonija