Jis būtų kuriamas sujungiant „Investicijų ir verslo garantijas“ („Invegą“), Viešųjų investicijų plėtros agentūrą ir Žemės ūkio paskolų garantijų fondą, teigia prezidento patarėjas.
Pasak Simono Krėpštos, lygiagrečiai būtų galima toliau vertinti, koks yra mažmeninių finansinių paslaugų poreikis šalies regionuose ir išsiaiškinus realią padėtį ieškoti galimų sprendimų, tačiau mažmeninė bankininkystė neturėtų būti NPB veiklos dalis.
„Nacionalinis plėtros bankas būtų stipri institucija, kuri koncentruotųsi į labai konkrečias rinkos nišas – smulkų ir vidutinį verslą, tam tikrus ilgalaikius infrastruktūrinius ir aplinkosauginius projektus, kuriais nelabai domisi komerciniai bankai. (....) Prezidento centrinė linija yra koncentruotis į šį segmentą, nes tas poreikis dabar yra labai akivaizdus. Padaryti žingsnius kaip galima greičiau, sujungti institucijas, sustiprinti ir išplėsti jų veiklą ir duoti atsaką per kreditavimo rinką“, – BNS sakė S. Krėpšta.
Jo teigimu, pagrindinius žingsnius realu padaryti dar iki Seimo rinkimų, nes tai liečia Vyriausybės sprendimais apjungiamas arba įsteigiamas institucijas.
„Iki Seimo rinkimų būtų galima padaryti pirmuosius institucinius žingsnius su apjungimu ir tada, gavus atsakymą iš Europos Komisijos, iš Lietuvos banko, gryninti veiklos formą, burti komandą ir panašiai. Nepriklausomas ir profesionalus tokių institucijų valdymas yra itin svarbus, tą akcentuoja tiek Pasaulio bankas, tiek kitos tarptautinės institucijos“, – aiškino prezidento patarėjas.
„Siūlome nešvaistyti brangaus laiko, nes dar neaišku, kaip klostysis koronaviruso, su kuriuo bet kuriuo atveju dar teks gyventi kurį laiką, situacija. Sprendimų reikia jau dabar“, – pridūrė jis.
S. Krėpšta pripažino, kad mechaninis „Invegos“, Viešųjų investicijų plėtros agentūros ir Žemės ūkio paskolų garantijų fondo sujungimas savaime problemų neišspręs, tačiau pabrėžė, kad tai bus žingsnis teigiama kryptimi.
„Turi būti ne tik techninis, bet ir kokybinis sujungimas, nes kitose valstybėse tokie plėtros bankai užima ir 10 proc., ir 20 proc. rinkos. (...) Tam, kad šis darinys darytų pokytį turi būti ir kokybinis išplėtimas, ir apimčių išplėtimas, turi būti labai aiškios strateginės kryptys, kad tos nišos būtų užpildytos“, – tvirtino patarėjas.
Pasak S. Krėpštos, Lietuvos bankų rinka jau iki koronaviruso krizės buvo labai koncentruota, o krizė dar labiau pagilino problemas.
Lietuvos verslui bankų suteiktų paskolų portfelis birželį buvo 9 proc. mažesnis nei prieš metus, tuo metu kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse kreditavimas verslui didėjo arba bent jau buvo artimas nuliui.
„Žinant, kad verslo paskolų portfelis Lietuvoje sudarė apie 9 mlrd. eurų, tai sudarytų apie 900 mln. eurų nesuteiktų paskolų, nors mūsų ekonomikos smukimas ir yra vienas mažiausių ES. (...) Akivaizdu, kad tai kenkia ekonomikos augimui, naujų darbo vietų kūrimui ir taip toliau. Turime tikrai didelę rinkos nišią, kurią ir siūlome užpildyti tam tikromis intervencijomis, kurios pasaulyje yra gerai žinomos ir išbandytos“, – teigė S. Krėpšta.
Jis taip pat pažymėjo, kad ekonominių krizių akivaizdoje nacionaliniai plėtros bankai atlieka ir anticiklinę funkciją. Be to, jų finansuojami projektai, ypač smulkaus ir vidutinio verslo, neretai yra rizikingesni nei tie, kuriuos renkasi komerciniai bankai, tačiau šias rizikas galima efektyviai valdyti.
S. Krėpšta taip pat pabrėžė, kad valstybės valdomi ir aiškią veiklos strategiją turintys nacionaliniai plėtros bankai platindami obligacijas rinkoje pritraukia finansavimą palankia kaina.
„Vienas iš nacionalinių plėtros bankų tikslų yra labai aukštas reitingas, kas jiems leidžia skolintis labai pigiai. Tuomet jų veiklos kaštų struktūra leidžia pasiekti pelningumą finansuojant šiek tiek rizikingesnius projektus, nei tradiciniai bankai“, – sakė S. Krėpšta.
Jis pabrėžė, kad Nacionalinio plėtros banko steigimas ir finansinių paslaugų prieinamumo šalies regionuose didinimas vienas kitam neprieštarauja.
„Tarp šitų dviejų krypčių nėra supriešinimo, nacionaliniai plėtros bankai užsiima verslu ir kitose valstybėse į mažmeninę rinką neiną. Tačiau laikas yra brangus, todėl kiek įmanoma turime judėti lygiagrečiai“, – pabrėžė S. Krėpšta.
Birželį Seimas pavedė Vyriausybei pradėti valstybinio banko steigimo procedūras – iki turėtų pradėti konsultacijas su Europos Komisija (EK) dėl techninės paramos. Šiuo metu galimus valstybinio banko steigimo variantus vertina ekonomikos ir inovacijų ministro Rimanto Sinkevičiaus sudaryta darbo grupė – savo išvadas Vyriausybei ji turi pateikti iki rugsėjo.
Banko kūrimas yra pripažintas valstybei svarbiu ekonominiu projektu.
