Šiuo metu nedarbo dienomis laikoma lapkričio 1-oji, Visų Šventųjų diena. Be jos, nedarbo dienomis laikomos dar 14 dienų.
Projektą, kuriuo siūloma padidinti nedarbo dienų skaičių, parengė Seimo nariai Vanda Kravčionok, Rita Tamašunienė, Jaroslav Narkevič, Zbignev Jedinskij, Irina Rozova, Leonard Talmont, Juzef Kvetkovskij, Michal Mackevič
Dėl tokios Darbo kodekso pataisos buvo prašyta ir Vyriausybės išvados. Jos buvo neigiamos.
„Šiuo metu Europos Sąjungos valstybių narių švenčių dienų vidurkis yra apie 12, o Lietuvoje yra 15 švenčių dienų. Nustačius dar vieną švenčių dieną, iš viso Lietuvoje būtų 16 tokių dienų. Lietuva ir dabar yra viena iš daugiausia švenčių dienų turinčių Europos Sąjungos valstybių narių, tik Bulgarija ir Vengrija turi daugiau (po 17) švenčių dienų.
Įgyvendinus įstatymo projekto nuostatą, būtų neigiamų ekonominių padarinių, nes dėl papildomos švenčių dienos padidėtų darbuotojų, gaunančių mėnesinę algą, darbo valandos įkainis, sumažėtų darbuotojų, kurių darbas apmokamas pagal laikinę ir vienetinę darbo apmokėjimo sistemą, darbo užmokestis, įmonės netektų dalies pelno, sumažėtų įplaukų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus“, – argumentuojama Vyriausybės išvadose.
Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto nariai nesutiko su tokia Vyriausybės pozicija. Jų teigimu, daugelis šventinių dienų sutampa su sekmadieniais arba šeštadieniais, todėl faktiškai jų niekada nebūna tiek, kiek nurodo Vyriausybė.
Darbdavių ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto atstovai prieštaravo tam, kad atsirastų dar viena švenčių diena, per kurią dirbti nereikia.
Nepaisant prieštaringų pasisakymų, dauguma Socialinių reikalų ir darbo komiteto narių balsavo už tai, kad būtų pritarta pataisai.
Už siūlomą pataisą visas Seimas turės balsuoti dar bent du kartus, po to jas turėtų pasirašyti prezidentas.
Jeigu kodeksas būtų pakeistas, pataisa įsigaliotų nuo kitų metų.
