Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
Pries priimant siuos "drakoniskus" pakeitimus yra suderinamos galimybes juos apeiti. Tiesiog korupcija yra tokio masto, kad vadukai pradejo vieni kitiems pavyduliauti .
ne į temą, tačiau aktualu... . Straipsniai:
- „Lietuva dešimt metų pirks „Rheinmetall” bombas, net jeigu ir karas pasibaigs“, kiek tai kainuos?
- „Teismas paneigė, kad teisėją Joną Furmanavičių nužudė Drąsius Kedys“, tai kas žudikas? Ar bus ieškomas?
- „Rimas Jankūnas laidoje „Riba“: vakcinos pasekmė – 12-metės neįgalumas“
- „Teisėjas L.Zinkevičius : Spauda turi būti sunaikinta bet kokia kaina“
Iš tinklalapio: laisvas • info
- „Lietuva dešimt metų pirks „Rheinmetall” bombas, net jeigu ir karas pasibaigs“, kiek tai kainuos?
- „Teismas paneigė, kad teisėją Joną Furmanavičių nužudė Drąsius Kedys“, tai kas žudikas? Ar bus ieškomas?
- „Rimas Jankūnas laidoje „Riba“: vakcinos pasekmė – 12-metės neįgalumas“
- „Teisėjas L.Zinkevičius : Spauda turi būti sunaikinta bet kokia kaina“
Iš tinklalapio: laisvas • info
ponai merai, ir kiti aldininkeliai prades vazineti savo auto o ne mokesciu moketoju pirktais auto. Nes jie vaziuoja jais visur ir tvarko savo asmeninius reikaliukus, taip pat visos ministerijos
G.Skaistė padirbėjo, sugalvojo, kaip sudėtingiau suimituoti automobilių apmokęstinimą, kad verslo magnatai per daug nenuskurstų.
Ir galvoju kada mūsų piliečiai, VMI pareigūnai ir įstatymų leidėjai supras, kad kuo daugiau mokesčiu sugebės išvengti verslas ir turtingųjų sluoksnis, tuo daugiau mokesčiu reiks mokėti tiems patiems piliečiams, VMI pareigūnams ir įstatymų leidėjams. Pas mus verslas moka kone mažiausius mokesčius ES ir kone mažiausius atlyginimus. Bet užtai dirbantieji (išskyrus turtingaji sluoksnį kuris moka 2 ar 3% nuo visų pajamu) moka apie 50% mokesčiu susijusių su darbo santykiais gaudami vidutinį atlyginimą, plius dar moka akcizus ir PVM.
Tai pažiūrėkit kiek mūsų kiemuose stovi firmos automobilių,tai ką jie ten veikia po darbo valandų,kiek jų važinėja savaitgalį, švenčių dienomis,tikriausiai jie dirba ir kurą pilasi iš savo pinigų,valdžia jau seniai šneka kad reikia imtis priemonių bet ramu,o kam jei patys tuo naudojasi
@Darius
O kodėl tu pavydi ?? Juk ne iš tavo pinigų važinėja ir ne iš valstybės.
@NA!
Bet kurą pilą be PVM ir dar pažįstamiems giminaičiams užpila,o daugiabučių eikštelės ne guminės,o dar pusfūres atsidaro,tai kaip nepykti
@NA!
Bet važineja iš įmonės pinigų, kurie yra įmonės o ne verslininko asmeniniai. Kuo daugiau įmonės pinigų nurašoma į abejotinas išlaidas, tuo mažiau lieka įmonės dirbantiesiems ir tuo labiau brangsta įmonės produkcija, į kurios savikaina įtraukiama visos išlaidos. Ir tuo brangiau tu už tą produkcija moki.
@Sakai?
Įmonės kapitalas t.y. turtas-isipareigojimai priklauso akcininkams, kurie dažniausiai ir yra vadovai. Dėl automobilių - įmonė turės sumokėti daugiau mokesčių iš pelno, t.y. pelnas mažės. Ką darys savininkas, kaip manai? Ogi mažins išlaidas (pvz. atlyginimus) arba didins pajamas (t.y. kels kainas).
Man atrodo,davarysit jūs šitą Lietuvėlę.Banditų kraštas,kaip ir Ukraina!
Vagys
1. Ekologinė nauda
Populiacijos kontrolė: Medžioklė padeda reguliuoti laukinių gyvūnų populiacijas. Kai kurių rūšių (pvz., stirnų, šernų) skaičius be medžioklės gali peraugti, o tai sukelia problemų, pavyzdžiui, pasėlių naikinimą ar maisto trūkumą gyvūnams pačioje gamtoje.
Laukinių gyvūnų sveikatos gerinimas: Silpni, ligoti ar sužeisti gyvūnai dažniau tampa medžiotojų taikiniu, todėl išlikę gyvūnai yra stipresni ir sveikesni. Tai padeda išlaikyti stiprias laukinės faunos populiacijas.
Ekosistemų pusiausvyros palaikymas: Tam tikrose vietovėse, kur plėšrūnų skaičius yra mažas (pvz., vilkų ar lūšių), medžiotojai atlieka plėšrūno vaidmenį, mažindami augalėdžių populiacijas ir taip apsaugodami miškų ekosistemas.
2. Ekonominė nauda
Žemės ūkio apsauga: Gyvūnai, tokie kaip šernai ar elniai, dažnai naikina ūkininkų pasėlius. Medžioklė mažina šių gyvūnų skaičių, apsaugodama ūkininkų derlių ir mažindama finansinius nuostolius.
Medžioklės turizmas: Kai kurios šalys organizuoja licencijuotą trofėjinę medžioklę, pritraukdamos užsienio medžiotojus, kurie moka už teisę medžioti. Tai generuoja pajamas vietos bendruomenėms ir skatina kaimo turizmą.
Pajamos iš licencijų ir mokesčių: Medžioklės licencijų ir leidimų išdavimas sudaro reikšmingą dalį kai kurių šalių aplinkosaugos fondų. Šios lėšos naudojamos laukinės gamtos apsaugos projektams finansuoti.
3. Socialinė ir kultūrinė nauda
Tradicijų puoselėjimas: Medžioklė daugelyje šalių yra senas kultūrinis reiškinys, kuris perduodamas iš kartos į kartą. Tai ypač aktualu tokioms bendruomenėms kaip Lietuvos kaimo vietovės, kur medžioklė yra socialinė veikla ir tradicija.
Rekreacija ir laisvalaikis: Medžioklė daugeliui žmonių yra būdas praleisti laiką gamtoje, ugdyti kantrybę ir įgūdžius. Ji tampa ne tik sportu, bet ir poilsiu, leidžiančiu pabėgti nuo kasdienio gyvenimo rutinos.
Mokslinių tyrimų skatinimas: Medžioklė leidžia surinkti duomenis apie gyvūnų populiacijas, jų sveikatą ir elgseną. Medžiotojų stebėjimai padeda mokslininkams geriau suprasti ekosistemas.
4. Aplinkosaugos nauda
Finansavimas apsaugos projektams: Pajamos iš medžioklės licencijų ir leidimų dažnai naudojamos gamtosaugos projektams finansuoti. Pavyzdžiui, Afrikoje iš trofėjų medžioklės surinktos lėšos skiriamos nykstančių rūšių, tokių kaip raganosiai ar drambliai, apsaugai.
Brakonieriavimo prevencija: Reguliuojama medžioklė suteikia teisėtą būdą medžioti gyvūnus, sumažindama poreikį nelegaliai brakonieriauti. Tinkamai reguliuojama medžioklė leidžia geriau kontroliuoti, kokie gyvūnai ir kada gali būti medžiojami.
Kritika ir prieštaravimai
Medžioklė, kai ji yra gerai reguliuojama ir vykdoma atsakingai, gali teikti ekologinę, ekonominę, socialinę ir kultūrinę naudą.
Populiacijos kontrolė: Medžioklė padeda reguliuoti laukinių gyvūnų populiacijas. Kai kurių rūšių (pvz., stirnų, šernų) skaičius be medžioklės gali peraugti, o tai sukelia problemų, pavyzdžiui, pasėlių naikinimą ar maisto trūkumą gyvūnams pačioje gamtoje.
Laukinių gyvūnų sveikatos gerinimas: Silpni, ligoti ar sužeisti gyvūnai dažniau tampa medžiotojų taikiniu, todėl išlikę gyvūnai yra stipresni ir sveikesni. Tai padeda išlaikyti stiprias laukinės faunos populiacijas.
Ekosistemų pusiausvyros palaikymas: Tam tikrose vietovėse, kur plėšrūnų skaičius yra mažas (pvz., vilkų ar lūšių), medžiotojai atlieka plėšrūno vaidmenį, mažindami augalėdžių populiacijas ir taip apsaugodami miškų ekosistemas.
2. Ekonominė nauda
Žemės ūkio apsauga: Gyvūnai, tokie kaip šernai ar elniai, dažnai naikina ūkininkų pasėlius. Medžioklė mažina šių gyvūnų skaičių, apsaugodama ūkininkų derlių ir mažindama finansinius nuostolius.
Medžioklės turizmas: Kai kurios šalys organizuoja licencijuotą trofėjinę medžioklę, pritraukdamos užsienio medžiotojus, kurie moka už teisę medžioti. Tai generuoja pajamas vietos bendruomenėms ir skatina kaimo turizmą.
Pajamos iš licencijų ir mokesčių: Medžioklės licencijų ir leidimų išdavimas sudaro reikšmingą dalį kai kurių šalių aplinkosaugos fondų. Šios lėšos naudojamos laukinės gamtos apsaugos projektams finansuoti.
3. Socialinė ir kultūrinė nauda
Tradicijų puoselėjimas: Medžioklė daugelyje šalių yra senas kultūrinis reiškinys, kuris perduodamas iš kartos į kartą. Tai ypač aktualu tokioms bendruomenėms kaip Lietuvos kaimo vietovės, kur medžioklė yra socialinė veikla ir tradicija.
Rekreacija ir laisvalaikis: Medžioklė daugeliui žmonių yra būdas praleisti laiką gamtoje, ugdyti kantrybę ir įgūdžius. Ji tampa ne tik sportu, bet ir poilsiu, leidžiančiu pabėgti nuo kasdienio gyvenimo rutinos.
Mokslinių tyrimų skatinimas: Medžioklė leidžia surinkti duomenis apie gyvūnų populiacijas, jų sveikatą ir elgseną. Medžiotojų stebėjimai padeda mokslininkams geriau suprasti ekosistemas.
4. Aplinkosaugos nauda
Finansavimas apsaugos projektams: Pajamos iš medžioklės licencijų ir leidimų dažnai naudojamos gamtosaugos projektams finansuoti. Pavyzdžiui, Afrikoje iš trofėjų medžioklės surinktos lėšos skiriamos nykstančių rūšių, tokių kaip raganosiai ar drambliai, apsaugai.
Brakonieriavimo prevencija: Reguliuojama medžioklė suteikia teisėtą būdą medžioti gyvūnus, sumažindama poreikį nelegaliai brakonieriauti. Tinkamai reguliuojama medžioklė leidžia geriau kontroliuoti, kokie gyvūnai ir kada gali būti medžiojami.
Kritika ir prieštaravimai
Medžioklė, kai ji yra gerai reguliuojama ir vykdoma atsakingai, gali teikti ekologinę, ekonominę, socialinę ir kultūrinę naudą.
@Kale intrigante
Ubagai medžioklei neturi pinigų, nes brangus šitas malonumas, o verslininkai, kaip suprantu neturi tam laiko, nes kaip jie patys sako daug dirba užtai ir turtingi. Tai kada medžioti jeigu anot verslininkų jie dirba 24 valandas per parą ir 30 parų per mėnesį. Nebent komandiruotę darbinė imti, kaip žvejybai Norvegijoje.
@Kale intrigante
o iskirsti miskai padeda gryninti ora.
komentarų apibendrinimas-ubagai kaukia ,kad apmokestins verslininkus.protu nesuvokiama.
@audrius
Straipsnį skaityk, o ne komentarus, protu nesuvokiama, menkas protas, menkas supratimas
@audrius
Per pakeltas kainas tu sumokėsi tuos mokesčius
REKLAMA
REKLAMA
Mokesčių išvengti nepavyks? Perkantiems tokius automobilius – nauji ribojimai