Interviu naujienų agentūrai LETA jis pažymėjo, kad „Rail Baltica“ yra ir didelis iššūkis, ir puiki galimybė Latvijos krovinių bei keleivių vežimui, tačiau tam, kad ši geležinkelio linija „veiktų ir duotų naudos Latvijos ekonomikai“, reikia jungčių.
Kaip pavyzdį, jis paminėjo Salaspilio intermodalinį krovinių terminalą, kur galėtų būti pristatomi „Rail Baltica“ geležinkeliu gabenami kroviniai ir galėtų būti gabenimui priimami kroviniai iš visos šalies.
„Taip pat reikia jungties su Rygos uostu. Šiuo metu iš Europos Sąjungos (ES) fondų skirtas finansavimas su pačiu geležinkeliu „Rail Baltica“ susijusioms išlaidoms. Tačiau nėra jokio susitarimo dėl galimo jungčių su infrastruktūros objektais finansavimo. Mūsų užduotis – ieškoti galimybių, ar tai būtų viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystė, ar kokia kita galimybė, kuri mums leistų nutiesti jungtis su uostais“, – sakė ministras.
Anot jo, turint tik šiuo metu prieinamą finansavimą, neįmanoma nutiesti tokių jungčių, tačiau „mes be jų neapsieisime“.
Pasak J. Vitenbergo, nutiesus „Rail Baltica“ geležinkelį, gali prasidėti antrasis etapas ir būtų galima svarstyti ES finansavimo klausimą.
„Problema ta, kad tai gali įvykti palyginti negreitai. Mums būtų kur kas naudingiau, jeigu tai būtų padaryta nedelsiant ir mes nedelsdami galėtume išnaudoti visą potencialą, kurį gali suteikti tokia geležinkelio linija“, – pabrėžė jis.
