Pasak viceministro Martyno Šiurkaus, šios lėšos turėtų likti „Sodroje“, tačiau žmogus atgautų už jas sukauptą investicinę grąžą.
„Pasiūlymuose bus, kad parama lieka valstybei. Nes tas lėšas labai nesudėtinga atskaičiuoti – kiekvieną mėnesį ji (valstybės įmoka – BNS) skaičiuojama ne nuo žmogaus atlyginimo, o 1,5 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio.
Kas liks tada žmogui? Ta investicinė grąža turėtų likti nuo to 1,5 proc., nes tas procentas su puse bus per gyvenimą kažkokią grąžą sukaupęs, ją būtų sudėtinga atskaičiuoti“, – BNS teigė viceministras.
Primename, kad šiemet iš valstybės biudžeto kaupiantiems taip pervedama po 27,04 euro per mėnesį.
2019 m., kai įsigaliojo dabartinė tvarka, įmoka iš valstybės biudžeto buvo 16,4 euro per mėnesį. Vėliau kasmet keitėsi.
Jeigu žmogus maksimaliai kaupė nuo pat 2019 m. iki šių metų pabaigos, už jį iš valstybės biudžeto į pensijų fondą turėtų būti pervesta iš viso 1518 eurų.
Jeigu žmogus kaupė ne maksimaliai ar trumpiau, įmoka iš valstybės biudžeto buvo mažesnė.
„Principas buvo toks – prisideda valstybė 1,5 proc. tam, kad skatintų kaupti, o dabar tą kaupimą kaip ir nutrauki“, – pridūrė M. Šiurkus.
Jis sutinka, kad žmogui liekanti lėšų dalis sumažės.
„Kažkiek sumažės. Priklausomai, koks buvo žmogaus atlyginimas – jeigu žmogaus atlyginimas didesnis ir jis moka 3 proc., tai ji (įmoka į pensijų fondą – BNS) gali būti kelis ir keliolika kartų didesnė už 1,5 proc.“, – svarstė vienas ministerijos vadovų.
M. Šiurkaus teigimu, su valdžios institucijomis ir socialiniais partneriais jau sutarta, kad anksčiau laiko kaupimo sutartis žmonės galėtų nutraukti dėl ligos, sunkios būklės ar negalios.
Be to, ketinama leisti sutartis nutraukti ir dėl kitų žmogui labai svarbių aplinkybių, kurios apsunkintų jo gyvenimą ar padarytų kaupimą betiksliu, pavyzdžiui, praradus artimąjį, gavusį didesnes pajamas, ištikus nelaimei, kuri pakeistų kaupiančiojo gyvenimą.
„Jeigu dirbi IT specialistu, praradus koją, nuo to aplinkybės ne taip kardinaliai pasikeičia, gali ir toliau dirbti ir pensiją kaupi. Jeigu dirbi kitą darbą, kur vaikščioti būtina, tas atvejis keistų gyvenimą“, – sakė M. Šiurkus.
„Baigtinį sąrašą sunku nustatyti“, – pridūrė viceministras.
M. Šiurkaus teigimu, iš antros pakopos pensijų fondo pasiimti lėšų pirkiniams nebūtų įmanoma.
Taip pat siūloma į pensijų kaupimo sistemą žmones įtraukti tik vieną kartą, o jiems nesutikus po trejų metų siūlymą pakartoti: „Ir viskas, paliekame ramybėje, o ne kaip dabar – kas trejus metus kartojame iki 40 metų“.
12 mėnesių įmokų atostogomis siūloma leisti pasinaudoti iš karto arba skaidyti, o jas kartoti būtų galima kartą per 10 metų. Be to, į pensijų kaupimą nebus siūloma įtraukti užsieniečių, turinčių leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.
Planuojamas ir lankstesnis išmokų pasirinkimas – iki anuitetų ribos pats žmogus pasirinktų, ar ims vienkartinę, ar periodinę išmoką.
Anot M. Šiurkaus, dabar antros pakopos pensijų fonduose žmonės yra sukaupę vidutiniškai po 6,3 tūkst. eurų.
Ministerija pataisas rengia Konstituciniam Teismui kovo pradžioje paskelbus, kad turi būti numatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių.
Ministerija žada galutinį pataisų variantą pateikti balandžio pabaigoje, tuomet jį svarstys Vyriausybė, o vėliau – Seimas.
