Metinei infliacijai Lietuvoje antrą mėnesį iš eilės mušant rekordus Finansų ministerijos Makroekonomikos skyriaus vedėjas sako, kad tokie "paspartėjimai" yra trumpalaikiai. O dabartinė padėtis ir buvusi 1998 m. - visiškai skirtingos, rašo "Vz.lt".
"2004 metais įstojus į Europos Sąjungą buvo panaikinti apsauginiai muitai eksportui į ES, įvestos subsidijos eksportui iš ES, pieno pramonė galėjo realizuoti produktus tarptautinėje rinkoje geresnėmis sąlygomis. Dėl to, kaip ir dėl stiprios paklausos, brangsta pienas ir kiti maisto produktai", - dėsto p. Kasperavičius.
Tačiau, jo vertinimu, Lietuvą kaip ir 1994-2004 metais nuo ilgalaikės infliacijos gelbės tai, kad lito kursas yra pririštas prie euro.
"Kol ši strateginė priemonė kainoms stabilizuoti išlieka, tokie infliacijos paspartėjimai laikytini trumpalaikiais: tokia sparti infliacija fiksuoto lito kurso sąlygomis tegali tęsti dar pora metų, o po to tam tirkruose sektoriuose negalima atmesti ir kainų mažėjimo", - dėsto Finansų ministerijos atstovas.
Dabartinė padėtis ir infliaciją lemiančios priežastys, pasak jo, yra visiškai kitokios nei 1998 m. Tuomet po naftos kainų sumažėjimo Rusiją ištiko finansinė krizė, kuri netiesiogiai paveikė ir Lietuvos ūkį.
"Skaičiai panašūs, bet priežastys veikiau skirtingos. 1998 m. infliacija buvo daugiau hiperinfliacijos, buvusios 1992-1993 m., likutis arba pabaiga. 1994 m. Lietuvoje įvedus valiutų valdybą, fiksavus lito kursą su doleriu, buvo sudarytos prielaidos infliacijai sumažėti. Ir ji tolygiai kasmet lėtėjo. Rusijos krizės pasekmės Lietuvoje pagreitino infliacijos lėtėjimą, nes būtent po Rusijos rublio nuvertėjimo ir finansų stabilumo praradimo Lietuvos maisto pramonė prarado dalį eksporto rinkų rytuose", - primena p. Kasperavičius. 1992-1993 m. kas mėnesį kainos kilo dešimtimis procentų, metinė infliacija sudarė tūkstančius procentų, o fiksavus lito kursą dolerio atžvilgiu infliacija sumažėjo iki vienaženklių skaičių.
Rusijos krizės metu, pasak pašnekovo, buvo itin paveikta pieno produktų prekių grupė. Netekus eksporto rinkų į Rytus, maistas buvo parduodamos vidaus rinkoje, arši konkurencija dėl pirkėjų mažino kainas. Tuo metu ūkis restruktūrizavosi, eksportas persiorientavo į Centrinės Europos ir Baltijos šalių rinkas, mažėjo investicijų, todėl mažėjo statybų, mažėjo darbo užmokestis ir nekilnojamojo turto kainos. Žmonių pajamos buvo labai apribotos ir įmonės turėjo imtis drastiškų kainų karų tam, kad išsaugotų savo rinkas.
"Dėl to 1998 metų rugpjūčio mėnesį maisto produktų sektoriuje įvyko defliacija, kuri stiprėjo ir 1999 m. mažino bendrą vidutinį kainų lygį. 1999 m. liepos mėnesį pirmą kartą buvo užfiksuota -0,2% Vartotojų kainų indekso (VKI) defliacija“, - sako p. Kasperavičius ir prideda, kad jeigu „Lietuvos telekomas“ nebūtų tuo metu kėlęs kainų ir nebūtų didėję akcizai, VKI lygis būtų mažėjęs dar spartesniais tempais.
