Tai numatančias atitinkamas Darbo kodekso (DK) pataisas antradienį oficialiai registravo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Joms dar turėtų pritarti visa Vyriausybė. Galiausiai įstatymo projektas būtų svarstomas Seime.
Minimali alga augs lėčiau?
Šiuo metu DK numato, kad minimalųjį valandinį atlygį ir minimaliąją mėnesinę algą tvirtina Vyriausybė, gavusi Lietuvos Respublikos trišalės tarybos rekomendaciją ir atsižvelgdama į šalies ūkio vystymosi rodiklius bei tendencijas.
Trišalę tarybą sudaro darbuotojų, darbdavių ir Vyriausybės atstovai. Taryboje yra sutarta, kad kasmet MMA didinama atsižvelgiant į vidutinio darbo užmokesčio (VDU) augimą. Taip pat į šių dviejų dydžių santykį Lietuvoje ir kitose ES šalyse.
Paprastai siekiama, kad MMA dydis nebūtų mažesnis nei 45 proc. ir didesnis nei 50 proc. VDU.
Tačiau prieš kelerius metus buvo priimta Direktyva dėl deramo minimaliojo darbo užmokesčio ES (2022/2041).
Joje numatyta, kad nustatant minimaliąją mėnesinę algą turi būti, be kita ko, atsižvelgiama į MMA perkamąją galią pagal pragyvenimo išlaidas, bendrą darbo užmokesčio lygį ir jo pasiskirstymą, darbo užmokesčio augimo greitį, ilgalaikius darbo našumo lygius ir pokyčius.
Atitinkamas nuostatas ministerija siūlo perkelti ir į DK. Bene svarbiausia iš jų yra susijusi su darbo našumo įtraukimu, nustatant MMA.
Darbo našumas rodo, kokią vertę sukuria darbuotojas. Pavyzdžiui, vienas žmogus su kastuvu iškasa mažiau nei kitas su ekskavatoriumi, tad ir jų sukuriama vertė gerokai skiriasi.
Kai kurie darbdaviai, ypač paslaugų sektoriaus, ir jų organizacijos ne kartą yra skundusios, kad atlyginimai Lietuvoje auga greičiau nei darbuotojų sukuriama vertė.
Jeigu MMA ir VDU per pastaruosius metus išaugo apie 10 proc., tai bendrasis vidaus produktas vienam gyventojui – tik kiek daugiau nei 3 proc.
Taigi, paprastai kalbant, jei nustatant MMA bus atsižvelgiama į darbo našumo rodiklius, tikėtina, kad ji didės daug lėčiau, nei buvo įprasta iki šiol.
Minimali alga Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse
Primename, kad nuo 2024 m. pradžios minimalioji mėnesinė alga (MMA) Lietuvoje padidėjo 10 proc. arba 84 eurais – iki 924 eurų neatskaičius mokesčių.
Tuo metu minimalusis valandinis atlygis buvo padidintas iki 5,65 euro vietoje buvusių 5,14 euro neatskaičius mokesčių. Minimalus valandinis atlygis didėjo 0,51 euro arba apie 10 proc.
Šiuo metu Lietuvoje yra beveik 122 tūkst. darbuotojų, kuriems mokama iki 924 eurų per mėnesį, rodo „Sodros“ duomenys. Minimalią algą leidžiama mokėti tik už nekvalifikuotą darbą.
Lyginant Lietuvos MMA su kaimyninių šalių, nereikia pamiršti, kad visos „popierinės“ algos mūsų šalyje nuo 2019 m. sausio buvo padaugintos iš 1,289.
Nuo tada laikoma, kad „Sodros“ įmokas moka darbuotojas, o ne darbdavys. Panašių pokyčių kaimyninėse šalyse nebuvo ir ten laikoma, kad socialinio draudimo įmokas moka darbdaviai.
Paprastai kalbant, dėl to „popierininės“ algos Lietuvoje yra didesnės nei kaimyninėse šalyse.
Kaip jau buvo skelbta, Latvijoje nuo šių metų pradžios MMA didėja nuo dabartinių 620 eurų iki 700 eurų neatskaičius mokesčių (jeigu daugintume iš 1,289 – iki 902,3 euro).
Estijoje minimumas nuo 2024 m. pakeltas 95 eurais iki 820 eurų neatskaičius mokesčių (padauginus iš 1,289 būtų beveik 1057 eurai).
Lenkijoje nuo sausio mėnesio pradžios MMA padidinta 642 zlotais (148 eurais) iki 4242 zlotų (beveik 980 eurų), o nuo 2024 m. liepos planuojama didinti iki 4300 zlotų (993 eurų).
Vis dėlto, jei padaugintume 980 eurų iš 1,289, kaip buvo padaryta Lietuvoje, gautume 1263 eurus.
Jeigu socialinio draudimo įmokos visose šalyse būtų skaičiuojamos vienodai, tai nuo kitų metų pradžios Lenkijoje MMA būtų didžiausia, toliau rikiuotųsi Estija, Lietuva ir galiausiai Latvija.
Tačiau Baltijos šalyse ar Lenkijoje darbuotojams mokama kur kas mažiau nei, pavyzdžiui, Vokietijoje.
Štai Vokietijoje minimalus valandinis atlygis nuo kitų metų didėja iki 12,41 euro.
Jei už tokį minimumą žmogus dirbtų įprastai 8 val. per dieną ir 21 darbo dieną per mėnesį, jam išeitų beveik 2085 eurai.
