Diskutuojant, ar lietuviai tam tikrais atvejais leidžia sau daugiau nei galėtų ir gyvena ne pagal savo kišenę, „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė naujienų portalo tv3.lt laidoje „Verta žinoti“ atkreipia dėmesį į pompastiškų vestuvių tendenciją. Pasak jos, tautiečiai neapsvarsto tikimybės, kad brangiai kainavęs vakaras nebūtinai užtikrins laimingą ir sėkmingą santuoką.
„Jeigu vestuvių kaina garantuotų gerą, kokybišką gyvenimą ir iš tiesų būtų investicija, kuri kažkaip koreliuotų su su tuo gyvenimu, gal ir būtų verta investuoti. Kalbame ne tik apie tą vakarą ar tą dieną, bet apie visą industriją: prieš tai sekančius mergvakarius ir bernvakarius, organizuojant pramogas, kurios kainuoja šimtus svečiams. Sukurtas visas pramogų spektras: galima rinktis piešti, lipdyti, važinėti keturračiais ir panašiai.
Pati vestuvių šventė, kuriai reikia rūbų, dovanų, kelionių, o dar tenka girdėti ir norų, kad šventė atsipirktų. Tai, kiek čia maždaug reikėtų dėti į tą vokelį, kad atsipirktų? O medaus mėnuo turbūt irgi turi būti ne prastesnis?“, – vardija ekonomistė.
Atsakė, kiek svečiai dovanoja vokeliuose
Finansų ir investavimo specialistė taip pat dalijasi, kad viešojoje erdvėje sukuriamas socialinis spaudimas iškelti tūkstančius kainuojančias šventes įpareigoja ir artimuosius, svečius, į dovanų vokelius dėti vis didesnes sumas.
„Sumos yra įspūdingos ir spaudimas irgi nemenkas. Jeigu tų vestuvių, na, sakykim, trys per sezoną, tai svečių namų ūkiui gali būti tikrai labai didelė suma – šeimai dėti į vokelį, priklausomai nuo to, kiek artimas žmogus, 200-300 eurų tampa visiškai normali konstanta, neskaičiuojant pasiruošimo – rūbų ir kitų dalykų, kurie tikrai kainuoja“, – išlaidumu stebisi ekspertė.
Ekonomistė priduria, kad lengva ranka švaistomos didžiulės pinigų sumos iškreipia ne tik švenčių prasmę, bet ir ekonominius ciklus, kuomet negalvojama apie ateitį ir netaupant gyvenama tik šia diena:
„Aš galvoju, kad mums visiems reikėtų truputį nuleisti kartelę ir prisiminti, apie ką yra šventės. Kitas pavyzdys, Kalėdos. Lietuviai kiekvienais metais šioms šventėms išleidžia vis daugiau ir daugiau, tarsi kasmet vyktų paskutinį kartą. Dovanoms negaila išleisti šimtus eurų. Tai susiję su geresne perkamąja galia, augančiais atlyginimais.
Daugelis kartais piktinasi, kai sakomai, kad taip gerai lietuviai dar negyveno, nes suprantama ne visi gali sau leisti daugiau, bet didelė dalis dirbančiųjų didžiuosiuose miestuose, jaunų žmonių, gali sau leisti vis daugiau nebūtinųjų prekių: vis daugiau švęsti, pirkti dovanas, keliauti. Todėl susidaro toks šiandienos gyvenimo ekonominis ciklas, pamirštant, kad nebūtinai į kalną kils ir artimiausius 10 ar 20 metų“, – pabrėžia J. Cvilikienė.
Patarė, kaip neišleisti daugiau, nei galite sau leisti
Ekonomistės požiūriu, apie savo finansus reikėtų galvoti ne tik čia ir dabar, bet ilgesnėje perspektyvoje, užsitkrinant sau orią senatvę. Taip pat, pašnekovės manymu, protingai planuoti savo išlaidas ir neleisti pinigų ten, kur nereikia, gali padėti paprasti būdai:
„Kelios auksinės taisyklės: visų pirma, prieš bet kokį finansinį sprendimą priimant, pagalvoti 24 val. Aš tikrai pažadu, kad tas nuostabus pasiūlymas, kuriuo jus vilioja, bus ir po paros. Svarbu neskubėti, nelabai tikėti tais auksiniais pažadais, kad dabar čia geriausias laikas kažką nusipirkti, išskirtinė geriausia kelionė ir taip toliau.
Patiems planuoti, patiems galvoti, kiek aš galiu skirti atostogoms šią vasarą. Galbūt tikrai sudėtinga yra situacija ir laukia ruduo, ruošime vaikus į mokyklą, šildymo sąskaitos bus didesnės. Jeigu aš nusprendžiau, kad šitą vasarą aš galiu leisti 300 eurų kelionei, tuomet ir ieškau kelionės už 300 eurų. Lietuvoje pilna nuostabių vietų, kur galima pailsėti, su dviračiais pasivažinėti ar pažygiuoti su kuprine ant pečių.
Labai linkiu negalvoti, kad ir kaip norėtume, tik apie šiandieną, bet galvoti ir apie save senatvėje, palinkėti oraus gyvenimo, tokio, kokį Vakarų Europos senjorai gali sau leisti“, – rekomenduoja J. Cvilikienė.
Daugiau apie tai, dėl kokių prekių ir paslaugų tautiečiai yra linkę vis plačiau praverti savo pinigines, kam skolinasi iš artimųjų arba ryžtąsi imti greituosius kreditus, kiek išleidžia maistui ir kokie yra lietuvių taupymo įpročiai, sužinokite naujienų portalo tv3.lt laidoje „Verta žinoti“, kurią rasite straipsnio pradžioje.
Apie ką kalbėjome:
00:00 Temos ir pašnekovės pristatymas
00:33 Lietuvių taupymo įpročiai: labiau kaupiame ar išlaidaujame?
02:10 Karantinas, infliacija ir karas Ukrainoje: kaip tai paveikė lietuvius
05:42 Ar dėl galimos grėsmės tautiečiai masiškai parduoda?
06:47 II pensijų pakopa: likti ar pasitraukti?
10:13 Investicijos į NT užsienyje populiarėją?
11:55 Kai negali sau leisti prabangos prekių, skolinasi?
16:00 Socialiniai tinklai skatina gyventi ne pagal savo kišenę?
18:46 Kiek išleidžiama vestuvėms: nuo jaunųjų iki svečių?
22:45 Skirtingų kartų požiūris į pinigus ir gyvenimą
25:46 Jaunimas dirba mažiau?
27:15 Miestas ir kaimas: ar visi gyvenai vienodai gerai?
29:40 Patarimai, kaip protingai elgtis su pinigais
„Verta žinoti“ žiūrėkite kiekvieną trečiadienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play. Laidą šeštadieniais 19 val. rasite TV3 televizijos YouTube kanale.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!