Viena moteris socialinio tinklo „Facebook“ grupėje teiravosi, ar jai priklauso kokios nors laisvos dienos, nes mirė jos sesuo.
O po šiuo klausimu sumaištis komentarų sekcijoje buvo nemaža: vieni tikino, kad darbdaviai privalo duoti ir duoda laisvadienius, kiti tikino, kad jų neišleido net į tėvų laidotuves:
„Mirus motinai, laidotuvių dieną turėjau atidirbti. Priklauso nuo darbovietės vadovų ir žmogiškumo. Tikrai labai skaudu buvo.“
Kita moteris irgi rašė, kad artimojo mirties atveju darbuotojui nieko nepriklauso: „Net kai tėvai, vaikai miršta, nieko neduoda.“
Gyventojai ginčijosi ir dėl „šeimos narių“ sąvokos: vieni teigė, kad darbdavys gali išleisti tik į tėvų, vaikų ir sutuoktinių laidotuves, mat sesers ar brolio šis apibrėžimas neapima.
Kiti spėliojo, kad sesuo ir brolis galėtų būti laikomi šeimos nariais, jei gyventų kartu. O dar kiti kartojo, kad sesė ir brolis tikrai yra šeima ir darbdavys į jų laidotuves privalo išleisti.
Dar buvo ir tokių, kurie piktinosi, kad anksčiau darbdaviai išleisdavo tiek dienų, kiek reikėdavo, ir dar už jas sumokėdavo. O dabar laidotuvėms tenka naudoti savo prikauptas atostogas.
Bet buvo prieštaraujančių: „Nenusikalbėkit. Tris dienas gavau ir dar sumokėjo.“
Tv3.lt portalo kalbinti specialistai atsakė, kaip yra iš tiesų.
Išleisti privalo, bet mokėti – ne
Advokatų kontoros „TGS Baltic“ advokatė dr. Ieva Povilaitienė pabrėžė, kad suteikti nemokamas atostogas darbuotojui dalyvauti mirusio šeimos nario laidotuvėse yra ne darbdavio teisė, o pareiga, numatyta Darbo kodekse (DK).
Ji įvardijo, kad tokių nemokamų atostogų trukmė yra iki 5 kalendorinių dienų, o tikslią trukmę šiose ribose renkasi patys darbuotojai.
Pašnekovė pridūrė, kad neretai ir kolektyvinėse sutartyse yra numatomos tikslinės atostogos darbuotojui mirusio šeimos nario laidotuvėse dalyvauti.
„Tad, jeigu įmonėje ar įstaigoje yra kolektyvinė sutartis ir joje numatytos tokios atostogos, tai darbdavys privalo jas ir suteikti“, – pažymėjo teisininkė.
VDI papildė, kad, pateikus prašymą dalyvauti mirusio šeimos nario laidotuvėse, darbdavys jį privalo tenkinti ir suteikti ne trumpesnės, negu prašo darbuotojas, trukmės nemokamas atostogas (bet ne ilgesnės nei 5 kalendorinės dienos).
Inspekcija tik pažymėjo, kad šis laikas, kuriam darbuotojas yra išleidžiamas, nėra apmokamas. Nebent darbdavys gerina darbuotojų padėtį ir nustato kitaip.
Darbuotojas gali nepaklusti ir net prisiteisti žalą
Anot I. Povilaitienės, darbuotojo neišleidimas į laidotuves yra akivaizdus darbo įstatymų pažeidimas, apie kurį reikia informuoti VDI.
Inspekcija taip pat pažymėjo, kad darbdavys negali uždrausti darbuotojui dalyvauti šeimos nario laidotuvėse.
Tačiau, jeigu toks atvejis pasitaiko, darbuotojas turi teisę vis tiek dalyvauti laidotuvėse.
I. Povilaitienė patikino, kad darbuotojo nepasirodymas darbe jo šeimos nario laidotuvių dieną ar iš karto po to negali būti vertinamas kaip pravaikšta.
„Sprendimas žymėti darbo laiko apskaitos žiniaraštyje pravaikštą ir netgi atleidimas dėl to būtų neteisėti.
Kita vertus, reikia nepamiršti, kad ir darbuotojas, siekdamas išvengti panašių situacijų narpliojimo, turėtų pranešti apie tokį savo nebuvimą“, – dėstė pašnekovė.
Vis tik, jeigu darbuotojui nepaklusus ir vis tiek nuvykus į laidotuves darbdavys pritaiko tam tikrą drausminę pareigų pažeidimo atsakomybę (pvz., atleidžia iš darbo), darbuotojas, VDI teigimu, gali kreiptis į Darbo ginčų komisiją dėl neteisėto atleidimo ir turtinės / neturtinės žalos atlyginimo.
Jeigu komisijos sprendimas netenkina, tada, anot advokatės, ginčas būtų nagrinėjamas teisme.
Kas yra šeimos nariai – klausimas be atsakymo?
I. Povilaitienė nurodė, kad, jos žiniomis, tokių ginčų, bent jau nuėjusių iki aukštesnių instancijų, nėra.
Tačiau pripažino, kad nesusipratimų tikrai gali kilti. Pavyzdžiui, skirtingas darbuotojo ir darbdavio aiškinimas, kas gi yra šeimos narys, mat DK šios sąvokos paaiškinimo nepateikia.
Vis dėlto advokatė įvardijo, kad taikant kitus įstatymus šeimos nariais turėtų būti laikomi šie asmenys:
- tėvai (įtėviai);
- vaikai (įvaikiai);
- broliai, seserys ir jų sutuoktiniai;
- asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos;
- sutuoktinio tėvai.
VDI paantrino, kad ne tik DK, bet ir kiti darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai nepateikia sąvokos „šeimos nariai“ išaiškinimo.
Prie I. Povilaitienės išvardyto šeimos narių sąrašo inspekcija dar pridėjo senelius, vaikus auginančius partnerius ir asmenis, turinčius senyvo amžiaus ar neįgalius artimuosius.
VDI paminėjo ir Civilinį kodeksą, kuris numato, kad šeimos nariai, be kartu gyvenančių sutuoktinių (sugyventinių) ir jų nepilnamečių vaikų, yra ir nuomininko, ir jo sutuoktinio tėvai.
Taip pat pilnamečiai vaikai, jų sutuoktiniai (sugyventiniai) ir nuomininko vaikaičiai, kurie prie šeimos narių yra priskiriami, jei su nuomininku turi bendrą ūkį.
Taigi, pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, šeimos nariais, anot inspekcijos, galėtų būti laikomi giminaičiai ir artimi asmenys, kuriuos sieja gyvenimas kartu, bendras ūkis, emocinis (psichologinis) ryšys ir pan.
VDI atkreipė dėmesį, kad DK nenumato ir šeimos narystės faktą patvirtinančių dokumentų sąrašo. Tad manytina, kad šį faktą galėtų patvirtinti pažyma apie šeimos sudėtį, gimimo liudijimas, santuokos liudijimas ar kiti dokumentai.
„Atsižvelgiant į tai, kad DK nėra konkrečios teisės normos, įmonės vidaus tvarkos taisyklėse galėtų būti nustatyta, kas yra laikoma šeimos nariu, detalizuojant (išplečiant) asmenų ratą, priskirtiną šeimos nariams“, – komentavo inspekcija.
Kiek laiko prieš reikia prašyti šių atostogų?
Kitas nesusipratimų šaltinis, anot I. Povilaitienės, yra DK neįtvirtintas aiškus terminas, kada gali būti imamos tos 5 dienų atostogos.
„Protingumo principai ir pats atostogų tikslas – dalyvauti laidotuvėse – diktuoja, kad tokios atostogos turėtų būti suteikiamos iš karto po artimojo mirties ir turėtų apimti laidojimo dieną. Tačiau aiškios taisyklės nėra.
Todėl, jeigu darbuotojas prašo šių atostogų jau praėjus kuriam laikui po laidotuvių, tokių atostogų darbdavys gali ir nesuteikti“, – savo įžvalgomis dalinosi advokatė.
VDI tik paminėjo, kad DK reglamentuoja sąžiningumo, bendradarbiavimo ir teisingo informavimo principus.
Jie numato, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise.
Taip pat laiku pranešti apie bet kokias aplinkybes, galinčias reikšmingai paveikti sutarties sudarymą, vykdymą ir nutraukimą.
Be to, ši informacija turi būti teisinga, nemokama ir pateikta darbo sutarties šalių nustatytais protingais terminais.
Inspekcija pridūrė, kad šie terminai, kaip ir šeimos narių sąvoka, galėtų būti nustatyti darbovietės viduje, pvz., darbo tvarkos taisyklėse.
