Tai rodo Registrų centre paskelbtos viešosios įstaigos 2023 m. metų finansinės ir veiklos ataskaitos. Sprendžiant iš jų, vadovams išmokėtos sumos augo sparčiau, nei visiems kitiems darbuotojams.
Sumos vadovams augo sparčiau nei kitiems darbuotojams
Pernai LRT gavo virš 66 mln. eurų pajamų – 8 mln. eurų daugiau nei užpernai. Didžioji jų dalis yra mokesčių mokėtojų pinigai iš valstybės biudžeto.
Darbo užmokesčiui ir socialiniam draudimui viešoji įstaiga pernai išleido 20,6 mln. eurų – 3,4 mln. eurų daugiau.
Šių metų pradžioje LRT turėjo 630 etatinių darbuotojų – 31-u daugiau nei prieš metus (dar apie 230 darbuotojų įstaigoje dirbo pagal autorines ir kitokias sutartis).
Visų praėjusių metų mėnesių atlyginimų vidurkis įstaigoje siekė 2650 eurų neatskaičius mokesčių. Per metus jis padidėjo beveik 14 proc. arba 324 eurais, rodo „Sodros“ duomenys.
Sprendžiant iš paskelbtos LRT ataskaitos, vien 8 vadovų atlyginimams, priedams ir premijoms pernai išleista 796 tūkst. eurų – per 17 proc. arba 116 tūkst. eurų daugiau nei ankstesniais metais. Kiekvienam vadovui pridėta vidutiniškai po 14,5 tūkst. eurų per metus.
Taigi praėjusiais metais vieno LRT vadovo vidutinis atlyginimas su visais priedais ir premijomis buvo beveik 8,3 tūkst. eurų per mėnesį neatskaičius mokesčių – 1,3 tūkst. eurų daugiau nei prieš metus.
Beje, pavyzdžiui, premjerės Ingridos Šimonytės vidutinis darbo užmokestis pernai buvo daug mažesnis – 6 048 eurai per mėnesį neatskaičius mokesčių.
Vadinasi, už ją daugiau uždirbo ne tik LRT generalinė direktorė M. Garbačiauskaitė-Budrienė (9 454 eurai per mėnesį), jos pavaduotojas G. Oganauskas (8 6675 eurai), bet ir kiti vadovai (vidutiniškai po 8 036 eurus).
Paaiškino, kodėl vadovams išmokėjo daugiau pinigų
Portalui tv3.lt atsiųstame komentare LRT nurodo kitokius skaičius, nei yra pačios įstaigos paskelbtoje ataskaitoje ar kuriuos ji pateikė „Sodrai“.
Pasak komentaro, praėjusiais metais bendras įstaigos darbuotojų darbo užmokestis didėjo 9,1 proc. Tuo metu 8-iems vadovams jis kilo neva 4,3 proc.
Esą be atlyginimų, į ataskaitoje skelbiamas sumas įskaičiuota ir kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, ir priedai. Vis dėlto jų sumos taip pat yra priskiriamos prie išlaidų darbo užmokesčiui.
„Pernai keitėme darbuotojų vertinimo periodą (iš pavasario – į metų pabaigą), todėl 2023-ieji tapo pereinamaisiais metais ir darbuotojai buvo vertinami du kartus – už 2022 ir 2023 metus.
Dėl šios priežasties ir priedai buvo mokėti visiems darbuotojams, taip pat ir vadovams, du kartus. Šiemet darbuotojai bus vertinami vieną kartą“, – nurodo LRT.
Neskaidrus LRT „skaidrumas“
Paskelbtoje ataskaitoje LRT generalinė direktorė M. Garbačiauskaitė-Budrienė yra cituojama taip:
„Visuomeninis transliuotojas turi tarnauti ne valdančiųjų, bet visuomenės interesams, turi būti užtikrinamas jo redakcinis nepriklausomumas, nepriklausomas valdymas, finansavimas ir, žinoma, atskaitomybė bei skaidrumas.“
Priešingai gražiems vadovės žodžiams, naujausioje jos pasirašytoje įstaigos veiklos ataskaitoje skaidrumo yra mažiau nei ankstesnėse.
Pavyzdžiui, prieš kelerius metus skirtingų departamentų vadovų atlyginimai buvo skelbiami atskirai, o dabar – visi bendrai. Dėl to yra neįmanoma patikrinti, kaip vieno ar kito vadovo alga koreliuoja su jo departamento rezultatais – pvz., TV, radijo ar portalo auditorijos pokyčiais.
Teisės aktai įpareigoja LRT ataskaitoje pateikti informaciją apie kiekvieną reikšmingą sandorį, sudarytą per ataskaitinius metus. Tokiu laikomas sandoris, kurio vertė viršija 1/20 viešosios įstaigos turto vertės.
LRT pripažįsta, kad pernai turėjo 2 reikšmingus turinio teisių įsigijimo sandorius, kurių vertė viršija 1/20 įstaigos turto vertės, „tačiau šių sandorių sąlygos yra konfidencialios ir be raštiško kitos šalies leidimo negali būti atskleistos jokiai trečiajai šaliai.“
Viešosios įstaigos turtas viršija 41 mln. eurų. Taigi mokesčių mokėtojai negali žinoti, kiek, už ką ir net kam atiteks per 4 mln. jų sumokėtų eurų.
Beje, ankstesnėse ataskaitose LRT yra skelbusi apie panašius sandorius – pvz., pirktas teises transliuoti „Eurolygą“.
Skaidrumo LRT veikloje pasigenda ir kai kurie jos tarybos nariai, pavyzdžiui, Lietuvos meno kūrėjų asociacijos prezidentas Jonas Staselis.
Neseniai asociacijos vardu jis kreipėsi į Seimą ir prezidentą. Laiške, be kita ko, J. Staselis atkreipė dėmesį, kad nuo 2021 m., pasikeitus įstatymui ir kitiems teisės aktams, didžiausia problema yra aukščiausiojo LRT valdymo organo, t. y. jos tarybos, „veiklos uždarumas“:
„Yra skelbiami tik tarybos nutarimai, o ne protokolai, kurie galėtų visuomenei bent jau atskleisti, kokiu balsų rezultatu priimtas vienas ar kitas nutarimas; ir patys tarybos posėdžiai yra uždari. Visuomenė net neturi teisės žinoti, kokios yra jai atstovaujančių LRT tarybos narių pareigos, teisės ir atlygis, konkretizuojami tarybos nario sutartyje, kuri yra konfidenciali.“
