„Praėjusią savaitę galėjome įsitikinti, kokią didelę įtaką elektros kainoms turi vėjo jėgainių generacija (...). Šeštadienį dėl itin vėjuotų orų ir mažesnio suvartojimo vidutinė elektros kaina buvo vos 3 eurai už MWh“, – pranešime sakė „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovė Aistė Krasauskienė.
Latvijoje lapkričio 11–17 dienomis vidutinė rinkos kaina „Nord Pool“ biržoje buvo panaši, kaip Lietuvoje, ir siekė 86,4 euro, o Estijoje ji mažėjo 16 proc. iki 81,3 euro.
„Litgrid“ teigimu, elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę išaugo 4 proc. iki 260 gigavatvalandžių (GWh), vietos elektrinės užtikrino 54 proc. šalies suvartojimo. Per savaitę buvo pagaminta 140 GWh elektros – 15 proc. daugiau nei prieš savaitę (122 GWh).
Daugiausiai elektros per savaitę pagamino vėjo jėgainės – jų gamyba augo 88 proc. iki 71 GWh, hidroelektrinių – 12 proc. iki 15 GWh, tuo metu šiluminių elektrinių gamyba sumažėjo ketvirtadaliu iki 39 GWh, saulės elektrinių – perpus iki 4 GWh. Kitos elektrinės pagamino 11 GWh elektros.
Praėjusią savaitę vėjo elektrinės gamino 51 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos, šiluminės jėgainės – 28 proc., hidroelektrinės – 11 proc., saulės elektrinės – 3 proc., o kitos elektrinės – 8 proc.
50 proc. šalies elektros energijos poreikio buvo importuota – 3 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, arba 152 GWh. 66 proc. buvo importuoti iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 26 proc. – iš Latvijos, o likę 8 proc. – Lenkijos.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos augo daugiau nei dukart iki 11 GWh. 81 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Latviją, 12 proc. – į Lenkiją „LitPol Link“ jungtimi, o 8 proc. – Skandinaviją.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumas siekė 45 proc. Lenkijos kryptimi ir 15 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumas – 1 proc. Švedijos kryptimi ir 85 proc. Lietuvos.
