Latvijoje ir Estijoje elektros kaina vasarį buvo tokia pati kaip Lietuvoje, Lenkijoje ji siekė 134 eurus, Vokietijoje – 128 eurus, o Švedijos pietinėje zonoje – 92 eurus už MWh.
Pasak „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus eksperto Andriaus Maneikio, daugiausia įtakos elektros kainoms turėjo 0,4 proc. iki 1034 gigavatvalandžių (GWh) išaugęs elektros vartojimas, pabrangusios dujos ir Lietuvoje perpus sumažėjusi vėjo generacija.
„Šiemet kiek vėliau nei įprasta į mūsų regioną atslinkusi žiema lėmė elektros kainų augimą vasarį. Mėnesio viduryje į visą regioną atkeliavę šalčiai lėmė išaugusį suvartojimą. Elektros kainos augo daugumoje aplinkinių šalių“, – pranešime sakė „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus ekspertas A. Maneikis.
Anot jo, Baltijos šalyse elektros kainas vasarį augino ir sumažėjusi vėjo jėgainių generacija, tačiau atėjus pavasariui ji išaugo – fiksuojamos mažesnės elektros kainos.
„Įprasta, kad per didžiausius šalčius nebūna stipraus vėjo, dėl to vasarį vėjo elektrinės pagamino du kartus mažiau elektros energijos nei sausį. Jas keitė brangesnės šiluminės elektrinės ir importas iš kaimyninių šalių“, – aiškino A. Maneikis.
Be to, jo teigimu, aukštą elektros kainą lėmė ir pernai gruodį sugadinta jungtis tarp Suomijos ir Estijos „EstLink 2“, dėl ko buvo apribotos galimybės importuoti pigesnę elektrą iš Suomijos. Skelbiama, kad jungties remontas gali užtrukti iki rugpjūčio.
„Litgrid“ duomenimis, daugiausia elektros vasarį gamino šiluminės elektrinės – jų generacija išliko tokia pati kaip sausį ir siekė 268 GWh, vėjo jėgainių gamyba mažėjo daugiau nei perpus iki 211 GWh, hidroelektrinių – 29 proc. iki 56 GWh, tuo metu saulės elektrinių gamyba augo daugiau nei dukart iki 41 GWh. Kitų elektrinių generacija siekė 60 GWh.
Bendrai Lietuvoje per vasarį buvo pagaminta 637 GWh elektros – 25 proc. mažiau nei sausį. Vietos elektrinės užtikrino 62 proc. šalies elektros suvartojimo.
Pranešime teigiama, kad dujų kaina „GET Baltic“ biržoje Lietuvos prekybos aikštelėje vasarį padidėjo 12 proc. iki 55,5 euro už MWh.
Bendras importo srautas vasarį sudarė 46 proc. šalies suvartojimo ir siekė 541 GWh – palyginti su sausiu, jis sumažėjo 5 proc. Importas iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį siekė 74 proc., iš Latvijos 20 proc., o iš Lenkijos importuota 6 proc.
Eksportas praėjusį mėnesį, palyginti su gruodžiu, sumažėjo 63 proc. iki 68 GWh. Didžiausia eksporto dalis buvo nukreipta į Lenkiją – 50 proc., 48 proc. – į Latviją, o likę 2 proc. į Skandinaviją.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
