„Litgrid“ teigimu, praėjusią savaitę užfiksuota antra mažiausia dienos kaina šiemet.
„Praėjusią savaitę Lietuvoje elektros kainos išliko stabilios, o savaitgalį susiformavo mažos valandinės kainos. Dėl didelės vėjo ir saulės elektrinių generacijos vidutinė dienos kaina sekmadienį buvo vos 2,7 euro už MWh“, – pranešime sakė „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovė Aistė Krasauskienė.
Pasak jos, praėjusią savaitę „NordBalt“ jungtis su Skandinavija buvo naudojama ne tik importui, kaip būna įprastai.
„Nors įprastai Lietuva importuoja didelį energijos kiekį iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, tačiau praėjusią savaitę, dėl didelės atsinaujinančių išteklių gamybos, ne vieną valandą jungtis naudota eksportui“, – teigė A. Krasauskienė.
Ji teigė, kad dėl šią savaitę atliekamų planinių kasmetinių techninės priežiūros darbų „NordBalt“ elektros kainos labiau priklausys nuo vietos gamybos.
Latvijoje ir Estijoje spalio 14–20 dienomis vidutinė rinkos kaina „Nord Pool“ biržoje buvo tokia pati, kaip ir Lietuvoje.
„Litgrid“ teigimu, elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę augo 1 proc. iki 223 gigavatvalandžių (GWh), vietos elektrinės užtikrino 61 proc. šalies suvartojimo. Buvo pagaminta 136 GWh elektros – 8 proc. daugiau, nei prieš savaitę (126 GWh).
Daugiausiai elektros per savaitę pagamino vėjo elektrinės – jų gamyba išliko tokia pati kaip ir prieš savaitę – 67 GWh, tuo metu saulės elektrinių generacija augo 12 proc. iki 24 GWh, šiluminių elektrinių – 41 proc. iki 24 GWh, o hidroelektrinių – mažėjo 16 proc. iki 13 GWh, kitos elektrinės pagamino 9 GWh elektros.
Vėjo jėgainės praėjusią savaitę generavo – 49 proc. Lietuvoje pagamintos elektros, saulės elektrinės – 17 proc., hidroelektrinės – 9 proc., šiluminės elektrinės – 18 proc., o kitos elektrinės – 6 proc.
46 proc. šalies elektros energijos poreikio buvo importuota – 12 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, arba 129 GWh. 73 proc. buvo importuoti iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 8 proc. importuoti iš Latvijos, o likę 19 proc. – iš Lenkijos.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos sumažėjo perpus iki 14 GWh. 69 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Latviją, 5 proc. – į Skandinaviją, o likę 26 proc. eksportuoti į Lenkiją „LitPol Link“ jungtimi.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumas siekė 41 proc. Lenkijos kryptimi ir 29 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumas – 1 proc. Švedijos kryptimi ir 82 proc. Lietuvos kryptimi.
