„Diskusijos apie tai, kokia turėtų būti pensijų sistema yra sveikintinas dalykas. Bet laikas tam parinktas yra netinkamas. Rinkiminiu metu matome ir girdime, kad politikų pasisakymai yra populistiniai, atsiranda kardinalių siūlymų. Tai labai tikime, kad pasibaigus rinkiminiam laikotarpiui, diskusijos dėl galimų sistemos keitimų ir tobulinimų bus racionalios“, – ketvirtadienį LIPFA rezultatų pristatymo metu aiškino T. Gudaitis.
„Kad ir kaip mes sistemą norime keisti ir tobulinti, pagrindinis tikslas turėtų būti Lietuvos gyventojas, kad jo gaunama pensija sudarytų siekiamus 70-80 proc. pajamų nuo buvusio atlyginimo“, – tvirtino jis.
Jis pabrėžė, kad šiuo metu pakeitimo norma Lietuvoje yra ypač maža. Dėl to, LIPFA vadovo teigimu, sistema turėtų būti tobulinama didinant jos patrauklumą kaupiantiesiems, stiprinant stabilumą ir masiškumą, užtikrinant, kad trijų pakopų pagalba būtų artėjama prie 70 proc. pakeitimo ribos.
„Jei žmogus šiandien gauna apie 1 300 eurų į rankas, tai šiandien gaudamas tokį atlyginimą, o rytoj gaudamas savo pirmą pensiją, jos dydis turėtų būti apie 1 000 eurų. Šiai dienai iš „Sodros“ gaunama vidutinė senatvės pensija yra, grubiai, apie 600 eurų. Tai tuos 400 eurus reikia gauti“, – aiškino jis.
„Tai tikrai reikia galvoti ir matant vakariečių praktiką, kad sulaukus pensijos amžiaus šaltiniai turėtų būti keli, kurie užtikrintų tas pajamas, kurios pensijos sulaukusiam gyventojui leistų gyventi oriai“, – pridūrė jis.
Tačiau jis teigiamai įvertino tai, kad Seime pateikus įstatymų projektus pakeisti kaupimo antrojoje pakopoje sistemą atkreipiamas dėmesys į ekspertų vertinimus.
ELTA primena, kad Konstitucinis teismas (KT) yra nusprendęs, jog Pensijų kaupimo įstatyme numatoma ribota galimybė pasitraukti iš pensijų kaupimo fonduose pažeidžia Konstituciją.
KT pažymi, kad teisė į pensijų fonduose sukauptas lėšas siejasi su jo nuosavybės teisių apsauga, todėl esamas reguliavimas neturi pagrindo.
Reaguodama į tokią išvadą, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlo padidinti išimtinių galimybių pasiimti sukauptus pinigus nesulaukus pensijos. Tai būtų galima padaryti sergant sunkia, progresuojančia liga, ištikus sunkiai negaliai.
Taip pat siūloma sukurti daugiau galimybių laikinai stabdyti kaupimą. Vietoje šiuo metu taikomo 12 mėn. laikotarpio, kurį galima skaidyti, per visą kaupimo laikotarpį žmogus laikinai kaupimą galėtų sustabdyti per 24 mėn. kas 10 metų.
Be to norima nustatyti ilgesnį laikotarpį apsispręsti dėl kaupimo, leidžiant praleidus galimybę iš anksto atsisakyti kaupti, tai padaryti ir vėliau.
Taip pat siekiama sumažinti siūlymų kaupti nenorintiems to daryti. Kaip aiškinama pranešime, šiuo metu visiems jaunesniems nei 40 metų žmonėms kas 3 metus siūloma kaupti. Siūloma, kad apskritai tokie priminimai žmogui būtų pateikiami iš viso tik 2 kartus.
Galiausiai norima numatyti, ar rinktis visą sumą ar periodinę išmoką, sulaukus pensinio amžiaus. Dabar visi, kurie yra sukaupę daugiau nei 5 403 eurus, gali gauti tik periodinę išmoką.
Duomenys rodo, kad Lietuvoje aktyviai kaupia 766 tūkst. žmonių, o šiuo metu už antrosios pensijų pakopos fondų valdomą turtą mokami mokesčiai yra vieni mažiausių tarp EBPO šalių.
Antrosiose pakopos pensijų fonduose dabar jau sukaupta 8,2 mlrd. eurų, iš kurių – 2,4 mlrd. arba beveik 30 proc. yra investicinė grąža, t. y. uždirbta suma.
