Statistikos departamento duomenimis, nuo vasario 24 d., kai Rusija pradėjo karą Ukrainoje, iš šios šalies į Lietuvą jau atvyko daugiau kaip 39 tūkst. gyventojų. Daugiau kaip 16 tūkst. iš jų yra vaikai.
Užimtumo tarnyba informuoja, kad darbą Lietuvoje kol kas susirado tik 2 tūkst. ukrainiečių. Tad natūraliai kyla klausimas, iš ko gyvena tie, kurie darbo neturi, tie, kurie nuo karo baisybių pabėgo be nieko.
Žinoma, kiek gali, ukrainiečiams padeda pavieniai gyventojai ir nevyriausybinės organizacijos. Tačiau tokios pavienės pastangos negali trukti be galo, o užsitęsus karui būtina centralizuota valstybės pagalba.
Finansų ministerija džiaugiasi, kad per du pirmus mėnesius mokesčiais ir kitomis įmokomis valdžia iš mūsų visų surinko 223,6 mln. eurų daugiau, negu patyrė išlaidų.
Jau paskelbta, kad dalis šių pinigų bus skirta nuo birželio didinamoms pensijoms ir kitoms išmokoms.
Tačiau sunku patikėti, kad bent kelių milijonų mūsų visų pinigų nebūtų galima skirti tiems, kuriems jų labiausiai reikia ir kurie neturi nieko, nes turėjo viską palikti karo nuniokotoje Ukrainoje.
Bėgantiems nuo mirties reikalingas „leidimas gyventi“
Prieš kelias savaites buvo priimtos įstatymo pataisos, kuriomis įteisinta nuostata, kad už ukrainiečius vaikus būtų mokami tokie patys vaiko pinigai, kaip už lietuvius – 73,5 euro per mėnesį. Tačiau panašu, kad iki šiol jie nėra mokami nė už vieną ukrainiečių vaiką.
Kad galėtų gauti šią išmoką, kiekvienas nuo mirties bėgęs ukrainietis asmeniškai turi gauti leidimą gyventi Lietuvoje dėl laikinosios apsaugos.
Migracijos departamentas informavo, kad sprendimas dėl tokio leidimo priimamas per mėnesį nuo atitinkamų dokumentų gavimo. Kovo 30 d. duomenimis priimtas 2221 toks sprendimas (nors nuo karo pabėgusių ukrainiečių yra per 38 tūkst.).
Panašu, kad departamentas nespėja greičiau priimti sprendimų, nes šiuo metu vykdo 17 atrankų, kurių metu į pagalbą bus priimti darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis.
Numatoma, kad jie pradės dirbti nuo balandžio vidurio. Šiuo metu minėtus sprendimus gali priimti virš 70 darbuotojų.
Į klausimą, kas padaryta, kad sprendimai dėl ukrainiečių būtų priimami greičiau, departamentas atsakė taip:
„Migracijos departamentas jau 2021 m. performavo savo vidinius resursus dirbant su Baltarusijos neteisėtos migracijos krizės suvaldymu.
Svarbu paminėti, kad pasitelkiami kitų institucijų žmogiškieji ištekliai. Taip pat, kaip ir minėjome, tikimės, kad balandžio mėn. viduryje prie Migracijos departamento prisijungs 17 naujų darbuotojų.“
Beje, šiems naujiems darbuotojams departamentas siūlo maždaug 778 eurų atlyginimą į rankas.
Pinigų turės laukti mėnesius
Lietuvos bankų asociacija skaičiuoja, kad nuo vasario 24 d., kai Rusija pradėjo karą Ukrainoje, iki kovo pabaigos ukrainiečiams pabėgėliams Lietuvoje buvo atidaryta apie 6 tūkst. banko sąskaitų. Paprastai jos atidaromos per kelias dienas.
Į jas galėtų būti pervedama piniginė parama, pavyzdžiui, vaiko pinigai. Tačiau, panašu, kad iki šiol nė vienam iš daugiau kaip 2 tūkst. ukrainiečių, turinčių leidimą gyventi Lietuvoje, nebuvo skirti vaiko pinigai.
Apie išmokų jiems skyrimą Socialinės apsaugos ir darbo ministerija duomenų neturi arba jų neteikia. Į klausimą, kokiam skaičiui asmenų šios išmokos skirtos, ministerija neatsakė.
Matyt, nėra, ką atsakyti, nes norėdami gauti išmoką į sąskaitą nuo karo bėgantys ukrainiečiai ir jų vaikai Lietuvoje pinigų turi laukti mėnesius.
Kaip informavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, leidimas laikinai gyventi Lietuvoje laikinos apsaugos pagrindu turi būti išduotas per 28 dienas nuo prašymo gavimo.
Sprendimas dėl periodinių išmokų vaikams, taip pat ir išmokos vaikui (vaiko pinigų), skyrimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per 1 mėnesį. O išmokos vaikams (periodinės) mokamos už praėjusį mėnesį iki einamojo mėnesio 25 d.
Taigi, nuo ukrainiečių registracijos Lietuvoje iki vaiko pinigų išmokėjimo į jų sąskaitas gali praeiti beveik 3 mėnesiai. Tačiau kaip tiek laiko pragyventi neturint turto ir pajamų?
„Ukrainos žmonėms, pabėgusiems nuo karo, Lietuvoje teikiama visokeriopa valstybės institucijų, nevyriausybinių organizacijų ir Lietuvos žmonių pagalba – apgyvendinimo, maitinimo, sveikatos priežiūros, įdarbinimo, švietimo paslaugos, humanitarinė pagalba“, – paaiškino ministerijos specialistai.
Kaip išgyventi negaunant pinigų
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, panašu, neskuba kuo greičiau centralizuotai išmokėti pinigų paremti nuo karo ir mirties pabėgusiems ukrainiečiams. Tačiau tikina, kad tuo rūpinasi savivaldybės.
„Pastebėtina, kad savivaldybių administracijos, žinodamos ukrainiečių, pasitraukusių iš karo zonos Ukrainoje, sudėtingą situaciją imasi visų priemonių, kad sprendimas dėl išmokų vaikams ir kitos piniginės socialinės paramos būtų priimtas ir visos ukrainiečiams priklausančios išmokos būtų mokamos, kaip įmanoma, greičiau“, – atsakomybę savivaldai tarsi permeta ministerija.
Į klausimą, iš ko turėtų gyventi nuo karo į Lietuvą pabėgę vaikai, kurie patys ar jų tėvai atvyko be pinigų, ir kaip patartų, iš kur jų gauti, ministerijos specialistai atsakė taip:
„Svarbu pažymėti, kad siekiant užtikrinti Ukrainos žmonių, pabėgusių nuo karo, minimalius poreikius ir pragyvenimą Lietuvoje, savivaldybės gali teikti socialinę paramą karo pabėgėliams, pavyzdžiui, skirti vienkartinę, tikslinę, periodinę, sąlyginę pašalpą, nes susiklosčius sudėtingoms situacijoms, ji ukrainiečiams yra būtina. Skiriant šią socialinę paramą nereikalaujama turėti išduoto laikino leidimo gyventi Lietuvoje.“
Ministerija atkreipė dėmesį, kad vaikams, kurie atvyksta į Lietuvą be tėvų, yra nustatoma laikina globa (rūpyba), atitinkamos išmokos be leidimo laikinai gyventi Lietuvoje.
Už tokį vaiką iki 6 metų išmoka siekia 218 eurų, nuo 6 iki 12 m. – 252 eurų, nuo 12 iki 18 m. ir neįgaliam vaikui – 273 eurų per mėnesį, o globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas vaiko globėjui (rūpintojui) – 168 eurų per mėnesį.
Tegul palaukia kitų mokslo metų pradžios?
Ministerijos specialistai taip pat primena, kad nepriklausomai nuo statuso Lietuvoje, ukrainiečių vaikams mokyklose gali būti skirtas nemokamas maitinimas ir parama mokinio reikmenims įsigyti prasidedant mokslo metams.
Be to, pasak ministerijos ukrainiečiai gali dirbti ir verstis individualia veikla, nors kol kas taip pinigų užsidirba tik 2 tūkst. pabėgėlių.
„Siekiant atliepti pagrindinius ukrainiečių vaikų, moterų, senolių poreikius, skirtos papildomos lėšos maitinimo kortelėms (3 mln. eurų) ir maisto paketams (585 tūkst. eurų)“ – priduria ministerijos specialistai.
Tai būtų vidutiniškai po 89 eurus kiekvienam pabėgėliui. Nors pačios ministerijos patvirtintas minimalus vartojimo poreikių dydis yra 267 eurai.
Net pridėjus 115 eurų vertės vienkartinės maisto korteles, skiriamas žmonėms, kurie į Lietuvą iš Ukrainos atvyko ir užsiregistravo Migracijos departamente nuo karo pradžios, ši suma nepasiekiama.
Tiesa, ministerija atkreipia dėmesį, kad ukrainiečiams dar padeda Raudonasis kryžius, „Caritas“, Maltos ordinas, „Gelbėkit vaikus“.
