NT investuotojas Algirdas Radušys pasakojo, kad prieš 3 metus Latvijoje, Liepojos mieste įsigijo net 3 butus.
„Iš pradžių planavau pirkti tik vieną butą, tačiau jo kaina buvo tokia maža, kad negalėjau nepirkti jų daugiau. Viena būtą įsigijau už 3 tūkst. eurų kitą – už 5 tūkst. eurų, o trečią – už 6 tūkst. eurų. Butų dydis iki 50 kv. metrų. Prieš 3 metus tai buvo standartinės kainos. Ir turint omenyje, kad daugiabučiai stovi beveik ant jūros kranto, kaina yra netgi labai maža.
Butus įsigijau Karosta mikrorajone, buvusiame kariniame miestelyje. Šiame mikrorajone per paskutinius 10 metų vyko aktyvūs teritorijos pokyčiai. Ilgą laiką Karosta mikrorajonas buvo laikomas pramoniniu rajonu. Tos pramonės nemažai ir dabar yra, tačiau arčiau jūros yra įsikūrusi gyvenamoji zona. Anksčiau šis mikrorajonas turėjo neigiamą reputaciją ir patys Liepojos gyventojai jos vengė. Šiandien situacija pasikeitė. Butus ten pradėjo pirkti ne tik lietuviai, bet ir Rusijos piliečiai. Jiems NT reikalingas, kad galėtų laisviau keliauti Šengeno zonoje“, – pasakojo investuotojas.
Anot jo, iš karto nusipirkus butus, juos reikėjo suremontuoti.
„Tačiau ir statybų, remonto kainos Latvijoje žemesnės. Ten kapitalinį remontą galima pasidaryti už 10 tūkst. eurų
Vis tik pačioje pradžioje, įsigijus NT, kankino nežinomybė. Nebuvau tikras, ką daryti toliau – rinktis trumpalaikę ar ilgalaikę nuomą. Vis tik pasirinkau trumpalaikę nuomą su ta mintimi, kad ir pats galėsiu apsistoti kada noriu. Juk kai būstą išnuomoji ilgam laikui, jį tarsi prarandi, nebegali jame ir pats būti“, – aiškino A. Radušys.
Anot jo, iš pradžių atrodė, kad bus sunku prižiūrėti būstą, kuris nuo Vilniaus yra nutolęs kelis šimtus kilometrų.
„Esu vilnietis, o iki Liepojos būtent toks atstumas, 400 km. Tačiau atlikęs remontą supratau, kad galiu vystyti trumpalaikės nuomos verslą ir gyvendamas kitoje šalyje. Susiradau namų tvarkytoją, kuri tvarko butus po kiekvieno svečio viešnagės. O raktus patys svečiai pasiima ir grąžina per savitarnos (self chek in/out) sistemą.
Gaunamos pajamos visiškai padengia komunalinius mokesčius ir dar lieka pakankamai didelė investicinė grąža“, – pasakojo investuotojas.
Anot jo, nuomą veikia sezoniškumas.
„Didžiausias užimtumas jaučiamas vasarą. Žiemą žmonių mažiau, tačiau ir šaltuoju metu atvyksta žmonės darbo reikalais. Nuoma parai vasaros metu kainuoja apie 30 eurų, ne sezono metu apie 10 eurų“, – kainas komentavo A. Radušys.
Anot jo, investuoti į NT Latvijoje gali žmonės, kurie ir neturi sukaupę daug pinigų.
„Net ir dabar Karosta mikrorajone yra gana didelis NT pasirinkimas. Tik šiandien kainos jau didesnės. Dabar ten butai kainuoja apie 10–15 tūkst. eurų, būklė jų vidutinė, gyventi galima, tačiau jau reiktų pradėti galvoti apie remontą.
Šios kainos stipriai konkuruoja su NT kainomis Lietuvoje. Todėl vis daugiau Lietuvių ir dairosi NT Latvijoje. Be to, kiekvienas gali rinktis pagal savo poreikius. Galima įsigyti butą, sodybą ar žemės sklypą“, – aiškino A. Radušys.
Šiuo metu susidomėjimas – mažas
NT brokeris Mantas Mikočiūnas teigė, kad lietuviai šiuo metu nelabai domisi būstu Latvijoje. Tačiau jis išskyrė vieną regioną, kuris prieš 5 ar 10 metų buvo itin populiarus tarp Lietuvos pirkėjų
„Tuo metu žmonės aktyviai ieškojo būstų Latvijos pajūryje, netoli Liepojos. Ten NT daug pigesnis nei Lietuvoje. Tačiau ilgainiui lietuvių susidomėjimas šiuo miestu atslūgo. Dažniausiai gyventojai vykdami atostogauti į Latviją būstą nuomojasi, o ne perka.
Pagrindinė priežastis, kodėl lietuviai nesirenka būsto Latvijos pajūryje – infrastruktūros trūkumas. Pavyzdžiui, už Palangos važiuojant link Liepojos pajūris primena kaimo vietovę, ten nieko nėra.
O kalbant apie Rygą ar Venspilį ten jau kainos didelės. Be to, ten ir kelionė lietuviams ilgiau užtruktu nei vykstant į Lietuvos pajūrį“, – komentavo M. Mikočiūnas.
Siūlo ieškoti alternatyvų
„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas teigė, kad alternatyvų visada reikia ieškoti.
„Žmonės turėtų palyginti NT kainas ir kitose šalyse, kai kuriose jų jos gali būti nepagrįstai didelės. Todėl pravartu dirstelėti per petį ir pažiūrėti, kas vyksta kitur. Žinoma, reikia įsivertinti kai kuriuos dalykus, pavyzdžiui, atstumą ar kalbos barjerą. Ir jeigu viskas tinka, kodėl nepabandžius NT įsigyti ne Lietuvoje.
Be to, būsto galima dairytis ne tik Latvijos, bet ir kitų šalių kurortuose, pavyzdžiui, Graikijoje, Ispanijoje, Italijoje ar Kipre. Tačiau reikia turėti omenyje, kad kiekvieną savaitgalį į šias šalis neišeis priskraidyti. Ypač šiuo karantininiu laikotarpiu“, – aiškino ekonomistas.
Anot jo, Latvijos NT visada buvo Lietuvos pirkėjų radare ir tokia išliks ir ateityje.
„Šiuo meti Lietuvos pajūryje jau darosi ankšta. Tačiau prieš perkant NT Latvijoje reikia įsivertinti vietovės infrastruktūrą ir būsto likvidumą. Pavyzdžiui, Palanga šiuo metu tampa nebe kurortu, o pilnaverčiu miestu. Populiarėjant nuotoliniam darbui, vis daugiau žmonių ten kelsis gyventi.
Lietuviai dažniausiai Latvijoje renkasi Liepoją. Šis miestas pastaruoju metu irgi sparčiai augo. Ir NT kainos ten mažesnės nei, pavyzdžiui, Jūrmaloje“, – aiškino Ž. Mauricas.
Ekonomistas pažymėjo, kad Latvijoje NT pravartu ieškoti Panevėžio ar Šiaulių miesto gyventojams. Jiems Latvijos pajūris netgi arčiau, nei Palanga.
„Tačiau dar reikėtų atkreipti dėmesį ir į infrastruktūrą. Pavyzdžiui, Lietuvoje geresni keliai negu Latvijoje.
Taip pat, pavyzdžiui, Palangos savivaldybė jau dabar turėtų galvoti apie miesto infrastruktūros gerinimą ateityje, kad nesusidurtų su iššūkiais, su kuriais susiduria Vilniaus, Perkūnkiemio gyventojai. Neturėtų būti, kad žmonės prisistatys, prisipirks būstų, bet neturės, kur statyti automobilių“, – pastebėjo ekonomistas.
