Per septynis šių metų mėnesius Lietuvos oro uostuose aptarnauta 2,9 mln. keleivių – 3,6 karto daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Taip pat aptarnauta 29,2 tūkst. skrydžių – 93 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Vien liepą jų buvo 4,8 tūkst. – 26,3 proc. daugiau. Rekordinių 2019 metų liepą oro uostuose aptarnauta 5,5 tūkst. skrydžių.
Vien Vilniaus oro uoste liepą keliavo 426 tūkst. keleivių arba 95 proc. iki pandemijos buvusio srauto. Bendrovės teigimu, Vilniaus oro uostui pavyko atstatyti beveik 85 proc. priešpandeminio skrydžių srauto. Praėjusį mėnesį čia aptarnauta 3,5 tūkst. skrydžių – 29,6 proc. daugiau nei prieš metus, bet 16,7 proc. mažiau nei 2019 metų liepą.
Kauno oro uostas ketvirtą mėnesį iš eilės lenkia priešpandeminius rodiklius. Praėjusį mėnesį per šį oro uostą keliavo 122 tūkst. Keleivių – 7 proc. daugiau nei 2019 metų liepą. Be to, aptarnauti 993 skrydžiai – 35,1 proc. daugiau nei prieš metus ir 6,3 proc. daugiau nei 2019 metų liepą.
Palangos oro uoste buvo atstatyta 89 proc. priešpandeminio keleivių srauto. Šių metų liepą per šiuos oro vartus keliavo 29 tūkst. keleivių – 64,8 proc. daugiau nei prieš metus, bet 9,4 proc. mažiau nei 2019 metų liepą.
Per mėnesį augo vidutiniai lėktuvų užpildymo rodikliai – tradicinių vežėjų užpildymo rodiklis liepą siekė 77 proc., o žemų kaštų oro bendrovių – 89 proc. Aviacijos ekspertų teigimu, panašūs rodikliai buvo fiksuojami ir prieš pandemiją.
Šiemet liepą, palyginti su tuo pačiu laiku 2019 metais, per Lietuvos oro uostus pergabentų krovinių skaičius augo 16 proc. iki 1,7 tūkst. tonų krovinių. Pernai šis rodiklis buvo dar didesnis ir siekė 1,8 tūkst. tonų. Vilniaus oro uostas pergabeno beveik 1,3 tūkst. tonos, Kauno oro uoste – apie 363 tonos, o Palangos – 0,1 tona krovinių.
Siūlomų krypčių skaičius Lietuvos oro uostuose šių metų liepą pralenkė praėjusių metų rezultatus. 2019 metų liepą Lietuvos oro uostų tinkle siūlytos 92 kryptys, 2021 metais 76, o šiemet liepą – 90 krypčių. Populiariausia reguliaria kryptimi ir toliau išlieka Londonas.
