Lietuvos oro uostų Aviacinių paslaugų skyriaus vadovas Aurimas Stikliūnas sako, kad gerėjantiems rezultatams įtakos turi Europos Sąjungoje ir kai kuriose kitose šalyse įsigaliojęs skaitmeninis COVID-19 sveikatos sertifikatas, palengvinęs keliones.
„Taip pat buvo sėkmingai įgyvendinta Lietuvos oro uostų strategija, orientuota į pasiūlos ir paklausos atstatymą. Visa tai apjungė tai, kad keleivių noras naudotis oro transportu niekur nedingo, o gal net sustiprėjo, oro bendrovės taip pat augino veiklos apimtis“, – pranešime sakė A. Stikliūnas.
Daugiausia keleivių – daugiau kaip 651 tūkst. – aptarnauta Vilniaus oro uoste, Kaune – beveik 170 tūkst., o Palangoje – virš 46 tūkst., pranešė Lietuvos oro uostai.
Birželį-rugpjūtį trijuose šalies oro vartuose įvyko 10,7 tūkst. skrydžių – 35 proc. daugiau nei prieš metus. Visi trys oro uostai pasiekė 63 proc. 2019 metų vasaros skrydžių skaičiaus, o vien Kauno oro uostas – 79 procentus.
Šiemet per tris mėnesius gabenta 5,2 tūkst. tonų krovinių – 19,4 proc. daugiau nei pernai.
Nuo liepos iš ir į Lietuvos oro uostus vyko apie 80 tiesioginių reguliarių maršrutų 2019 metais jų buvo daugiau nei 90. Spalį jų skaičius padidės iki 83, o lapkritį – iki 86.
