Pasak LB, tokios tarptautinės finansų institucijos Europos investicijų bankas (EIB) ir Šiaurės investicijų bankas (NIB) Rusijai pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą peržiūrėjo savo tvarumo politiką ir išplėtė finansavimo galimybes, kad galėtų paremti saugumo ir gynybos srities projektus.
„Siūlome finansų įstaigoms atsisakyti nepagrįstų vidinių draudimų ar kitokių gynybos finansavimo ribojimų ir įtraukti skaidriai bei etiškai veikiančias šio sektoriaus įmones į savo finansavimo strategijas. Taip finansų įstaigos prisidėtų prie saugesnės aplinkos kūrimo“, – pranešime cituojamas LB valdybos narys Simonas Krėpšta.
Anot centrinio banko, pastarųjų metų geopolitiniai pokyčiai patvirtina, kad nacionalinis ir regioninis saugumas yra esminė ekonominio stabilumo, visuomenės gerovės ir tvarios plėtros prielaida.
„Gynybos pramonės ar projektų finansavimas vis dar yra diskusijų objektas, svarstant, ar investicijos į gynybą yra suderinamos su bendraisiais tvarumo principais. Toks požiūris riboja ar kitaip neigiamai veikia finansų įstaigų sprendimus dėl gynybos pramonės finansavimo“, – teigia LB.
Anot jo, Rusijos invazijos akivaizdoje tapo akivaizdu, kad saugumo ir tvarumo tikslai nėra atskiri ir gali būti įgyvendinami kaip viena kitą papildančios strategijos.
„Lietuvos bankas, bendradarbiaudamas su Europos institucijomis, sieks, kad šis požiūris būtų nuosekliai integruotas ir į platesnę ES tvaraus vystymosi ir finansavimo sistemą“, – nurodo LB.
Dalį pajamų iš Seime šiuo metu svarstomos Vyriausybės mokesčių pertvarkos planuojama skirti būtent krašto apsaugos finansavimui.
Skaičiuojama, kad priėmus visus mokestinius siūlymus į valstybės ir savivaldybių biudžetus kitąmet papildomai būtų surenkama 248,7 mln. eurų, o 2027 m. – 624,6 mln. eurų. Tuo metu gynybai kitąmet planuojama sukaupti papildomai 306 mln. eurų, 2027 m. – 523,6 mln. eurų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
