SEB banko Mažmeninės bankininkystės tarnybos Rytų regiono vadovė Eglė Dovbyšienė skaičiavo, kad pirmą šių metų pusmetį būsto paskolų buvo suteikta 44 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai.
„Tai susiję ir su bendrais šalies rodikliais – gegužę buvo pasiektas registruotų būsto sandorių skaičiaus rekordas šalyje. Iš viso per pirmą pusmetį būsto paskolų Lietuvoje suteikėme už 241 mln. eurų. NT rinkoje aktyvėjimas visoje Lietuvoje įvyko dėl aiškių priežasčių, kurios lėmė augusias kainas.
Pirmiausia, gyventojai buvo sukaupę daug santaupų ir norėjo jas įdarbinti. Pandemijos metu pirko didesnius būstus, kuriuose galėtų patogiai ir gyventi, ir dirbti. Be to, buvo stebimas į Lietuvą grįžtančių emigrantų srautas, kurie irgi turėjo lėšų ir ieškojo būsto sau ar investicijai“, – priežastis vardijo banko atstovė.
Dar ji pastebėjo, kad iki 2021 metų darbo užmokestis augo greičiau negu NT kainos.
„Tačiau šiemet stebime priešingą tendenciją, kai metinis būstų kainų augimas yra didesnis nei darbo užmokesčio augimas.
Taip pat ribota NT pasiūla didino kainas, nes nebeliko patrauklių projektų, ir dabar jau stebime būsto projektų popieriuje pirkimą, kai sandoriai vyksta dar nepastačius turto. Tačiau matome, kad būstus šiuo metu perka daugiausia tie, kuriems jų reikia, o spekuliacinių ar investicinių įsigijimų nėra daug“, – sakė E. Dovbyšienė.
Pinigų būstui paskolino beveik dvigubai daugiau
„Luminor“ banko būsto kredito produkto vadovas Andrius Kvakšys irgi skaičiavo, kad vien tik per pirmąjį šių metų pusmetį bankas Lietuvoje suteikė būsto paskolų už 227 mln. eurų.
„Tuo metu pernai ši suma buvo kone dvigubai mažesnė ir siekė 102 mln. eurų. O 2019 pirmąjį pusmetį buvo paskolinta dar mažiau pinigų – 81 mln. eurų.
Taip pat tiek besiskolinančiųjų skaičius, tiek vidutinė paskolos suma irgi kasmet auga. Vidutinė būsto paskolos suma 2021 m., palyginti su 2020 m., išaugo 25 proc., o palyginti su 2019-aisiais, – net 49 proc. Tiesa, reikia nepamiršti, kad tam įtakos turėjo ne tik globalūs rinkos veiksniai (būstų kainų augimas), bet ir banko kreditavimo politika – taktiniai segmentai, reikalavimai turto likvidumui ir pan.“ – komentavo banko atstovas.
„Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius taip pat skaičiavo, kad šiemet gyventojai skolinosi daugiau.
„Vertindami pirmuosius septynis šių metų mėnesius matome, kad bendra „Swedbank“ Lietuvoje suteiktų būsto paskolų suma išaugo trečdaliu (32 proc.), palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais. Taip pat ūgtelėjo ir vidutinės būsto paskolos sumos suma (7 proc.), ji šiuo metu siekia 77,4 tūkst. eurų.
Būsto finansavime vadovaujamės Lietuvos banko patvirtintais atsakingo skolinimosi nuostatais ir pokyčių būsto paskolų suteikimo tvarkoje šiuo metu neplanuojame“, – komentavo S. Abraškevičius.
Ragina skolintis atsakingai
Pasak A. Kvakšio, šiandien palūkanos mažos, tačiau nežinia, kokios jos bus ateityje.
„Reikėtų atkreipti dėmesį, kad dėl padidėjusios bankų tarpusavio konkurencijos palūkanų normos (maržos) nuosekliai mažėja. Pagal Lietuvos banko pateikiamą statistiką vidutinė palūkanų norma per 12 mėn. sumažėjo nuo 2,43 proc. iki 2,17 proc. metinės palūkanų normos.
Naujų prielaidų palūkanų normai augti kaip ir neatsirado, todėl tikėtina, kad dabartiniai procesai tęsis ir toliau. Tiesa, reikia pastebėti, kad gyvename ypatingai mažų palūkanų normų laikotarpiu, kai ir maržos nėra aukštos, ir palūkanų bazė yra rekordinėse žemumose. Tai gali sukelti nepagrįstų lūkesčių, kad tokia situacija tęsis ir visada už paskolą mokėsime apie 2 proc. metinių palūkanų“, – įspėjo A. Kvakšys.
Anot jo, visgi reikėtų skolintis atsakingai ir įsivertinti savo finansinę būklę, atsparumą palūkanų pokyčiams.
„Pavyzdžiui, paskaičiuoti, kas nutiktų, jeigu Europos tarpbankinės rinkos palūkanų norma (Euribor) pakiltų iki 3 proc., o bendra paskolos palūkanų norma iki 5 proc.“ – patarė A. Kvakšys.
Daugiausiai skolinosi didmiesčių gyventojai?
SEB banko atstovė E. Dovbyšienė apibūdino tipišką NT pirkėją.
„Daugiausiai būstui skolinosi vilniečiai ir kauniečiai – gyventojai pirko ir patogesnį būstą gyvenimui ar darbui savo mieste, ir dairėsi turto, kur galėtų atostogauti ar derinti darbą su laisvalaikiu.
Taip pat neretai paskola imama ir poilsio būstui pajūryje – praėjusių metų vasaros atostogų Lietuvoje patirtis ar daugelio per karantiną išbandytos vadinamosios darbostogos, kai galima derinti darbą su poilsiu iš kurortinėse zonose turimo būsto, toliau daro įtaką nekilnojamojo turto pirkimo tendencijoms. Tipinis būsto pirkėjas yra 26–35 metų“, – komentavo banko atstovė.
Ji irgi pastebėjo, kad būsto paskolų išdavimo sąlygos pastaruoju metu nesikeitė.
„Kai klientas kreipiasi dėl būsto paskolos, kiekvieną atvejį bankas analizuoja ir vertina individualiai. Vertiname asmens, o jei kreipiasi su sutuoktiniu ar partneriu – ir jo ar jos, finansines galimybes, pajamų tvarumą, turimus kitus finansinius įsipareigojimus, kredito istoriją, ar klientas yra vėlavęs, vėluoja vykdyti įsipareigojimus.
Taip pat atsižvelgiame į prašomo kredito sumą ir terminą, nuosavų lėšų dalį ir pagal tai sprendžiame, kokiomis sąlygomis ir kokio dydžio paskolą suteikti. Būsto paskolų palūkanos pastaruoju metu šiek tiek mažėjo, jos priklauso nuo finansavimo išlaidų, paskolų gavėjų rizikos, administracinių išlaidų, konkurencinės aplinkos“, – sakė E. Dovbyšienė.
Jos teigimu, gyventojams paskolos suteikiamos, laikantis Lietuvos banko nustatytų atsakingo skolinimo nuostatų.
„Remiantis jomis, būstą su būsto paskola įsigyjančio kliento finansiniai įsipareigojimai neturi viršyti 40 proc. nuolatinių pajamų, o nuosavų lėšų dalis turi sudaryti ne mažiau kaip 15 proc. įsigyjamo būsto vertės arba kainos nuo tos, kuri mažesnė.
Kiekvienu atveju dėl būsto paskolos kviečiame konsultuotis individualiai, tai galima daryti nuotoliniu būdu“, – siūlė E. Dovbyšienė.
Augimo tempas sparčiausias per dešimtmetį
Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus vyresnysis ekonomistas Dovydas Poderys irgi sakė, kad dėl pandemijos metu pasikeitusių gyventojų būsto poreikių, augančių pajamų ir santaupų išaugo būsto paklausa.
„Tuo pačiu ženkliai auga ir skolinimas būsto įsigijimui. Finansų įstaigų (bankų, užsienio bankų filialų ir kredito unijų) išduotų būsto paskolų portfelio metinis augimo tempas nuo vasario spartėja ir liepos mėn. siekė beveik 11 proc. Toks augimo tempas yra 1,7 proc. spartesnis nei vidutinis augimo tempas 2020 m. ir sparčiausias nuo 2008 ir 2009 m.
Skolinimas būstui buvo itin aktyvus šių metų antrąjį ketvirtį – naujų paskolų srautas buvo beveik 20 proc. didesnis nei pirmąjį metų ketvirtį ir daugiau nei 60 proc. didesnis nei atitinkamu 2019 m. laikotarpiu, kuris taip pat pasižymėjo dideliu aktyvumu NT rinkoje“, – komentavo Lietuvos banko ekonomistas.
Anot jo, nors skolinimas būstui pastaruoju metu yra aktyvus, būsto pirkimų su paskola dalis nedidėja ir siekia 42 proc. nupirktų būstų skaičiaus arba 58 proc. nupirktų būstų vertės.
„Be to, labai svarbu, kad užtikrinamas skolinimo standartų tvarumas: vidutinis pradinis įnašas siekia apie 23 proc. Minimalus reikalaujamas dydis yra 15 proc. O vidutinės įmokos dydžio ir pajamų santykis siekia apie 28 proc., leidžiamas dydis yra 40 proc.
Vis dėlto sparčiai augant būsto kainoms, didėja būsto pirkimo investicijai patrauklumas, ir, esant aktyviam skolinimui būsto įsigijimui, dalis pirkėjų gali naudotis kredito įstaigų finansavimu pirkdami būstą kaip investiciją. Taip skolinimas galėtų skatinti dar didesnį rinkos aktyvumą ir prisidėtų jau prie netvaraus būsto rinkos vystymosi“, – įspėjo ekonomistas.
Lietuvos bankas pasiruošęs stabdyti rizikas
D. Poderio teigimu, skolinimasis būsto įsigijimui šiuo metu yra pigus, kadangi būsto paskolų palūkanų normos yra žemiausios nuo 2018 m. ir vidutiniškai siekia apie 2,2 proc.
„Žemą palūkanų lygį veikia auganti konkurencija tarp bankų skolinant būstui – Lietuvos banko vykdomos bankų apklausos duomenimis, jau ketvirtą ketvirtį iš eilės keli bankai nurodė, kad mažino paskolų būstui maržą daugiausia dėl padidėjusio konkurencinio spaudimo.
Lietuvos bankas atidžiai stebi padėtį būsto rinkoje ir, reaguodamas į rizikų būsto rinkoje didėjimą, galėtų naudoti per kreditavimą būsto rinką veikiančias priemones. Didėjant disbalansų formavimosi būsto rinkoje rizikai ir siekiant sustiprinti bankų atsparumą galimoms korekcijoms, galėtų būti griežtinami kapitalo reikalavimai bankams“, – komentavo ekonomistas.
Be to, pasak jo, galėtų būti keičiamos šiuo metu atsakingojo skolinimo nuostatuose numatytos priemonės.
„Aktyvumas būsto rinkoje taip pat paskatino Lietuvos banką imtis aktyvių veiksmų siūlant įvesti privalomą preliminarių būsto pirkimo-pardavimo sutarčių, kurios yra sudaromos pirminėje rinkoje, registraciją.
Toks įstatyminis pakeitimas leistų realiuoju laiku rinkti duomenis apie pirminėje būsto rinkoje sudaromus sandorius, didintų rinkos skaidrumą, leistų pamatyti galimų spekuliacinių reikšminių apimtis ir suteiktų galimybę Lietuvos bankui lanksčiau reaguoti įgyvendinant ar siūlant rizikas ribojančias priemones.
Galiausiai, Lietuvos bankas palaiko platesnio NT mokesčio įgyvendinimą, tai ne tik didintų biudžeto pajamas, bet ir mažintų paskatas pirkti būstą investavimo tikslais“, – teigė D. Poderys.
