Remiantis naujausiomis derliaus laboratorinėmis analizėmis, karštos saulės vonios minkštiesiems kviečiams padarė žalos – derlius savo kokybe nedžiugino. Kietagrūdžiai kviečiai priešingai – saulės vonias mėgsta, todėl šiųmetinis derlius tiesiog stebina savo kokybe – tiek baltymų kiekis, tiek grūdo stambumas atitinka aukščiausios klasės parametrus.
„Šis derlius įrodė, kad ir Lietuvoje galima užauginti grūdą, kuris auga išskirtinai pietinėse valstybėse. Tai mažiau lepi ir klimato pokyčiams atsparesnė veislė, kuri lengviau atlaikytų šylantį klimatą, todėl galėtų tapti išeitimi ir suteikti stabilumo mūsų krašto ūkininkams“, – teigia „Baltic Mill“ koncerno, Lietuvoje atstovaujančio „Malsenos“ prekiniam ženklui, pirkimų vadovas Arvydas Noreika.
Dėl kietųjų kviečių galimybės atlaikyti sausras, jie daugiausiai auginami Viduržemio jūros, Šiaurės Afrikos, Artimųjų Rytų regionuose. Mūsų regione jie dažniausiai atsivežami iš Rusijos, Kanados, Ukrainos ar Kazachstano ir Europos Sąjungos šalių. Šiųmetinio lietuviško derliaus sėkla atkeliavo iš Vokietijos. Čia labiausiai išvystytos žieminių kietųjų kviečių veislės.
Gamins makaronus
Viena pagrindinių kietagrūdžių kviečių realizavimo galimybių – makaronai. Kietagrūdžių kviečių produkcija garsėja Italija, savo pagamintų kietagrūdžių makaronų kiekiais lyderiaujanti visame pasaulyje. Visą šiųmetinį Lietuvos kietagrūdžių derlių realizuos „Malsena“, vienintelė Lietuvoje gaminanti kietagrūdžius makaronus.
„Šį rudenį rinkai pristatysime riboto leidimo makaronų partiją, pagamintą išskirtinai tik iš lietuviškų kietagrūdžių makaronų derliaus. Taip pat mūsų tikslas – tapti rimtais konkurentais italams, kurių produkcija sudaro didžiąją dalį viso kietagrūdžių makaronų asortimento Lietuvoje. Šiuo metu kietagrūdžiai makaronai apima apie 40 proc. visos Lietuvos makaronų rinkos, mūsų tikslas – pasiekti apie 20 proc. jos dalies”, – teigia „Malsenos“ atstovas.
A.Noreika priduria, kad bendrovės tikslas – stabilizuoti kietųjų kviečių auginimo technologiją taip, kad net ir keičiantis klimato sąlygoms, įmonė gautų visą makaronų gamybai reikiamą kiekį žaliavos. Taip pat planuojama apimtis plėsti ir pamažu kietagrūdžių kviečių makaronus iš vietoje užaugintos žaliavos gaminti ne tik Lietuvos, bet ir visų Baltijos šalių rinkoms.
Patrauklumas ūkininkams
Anot A. Noreikos, kietagrūdžiai kviečiai – patraukli veislė ir Lietuvos ūkininkams. Lyginant su mums įprastais minkštaisiais – jų kaina rinkoje yra aukštesnė.
„Kietagrūdžiai ateityje galėtų tapti puikia alternatyva Lietuvoje dominuojantiems paprastiesiems kviečiams. Jie yra mažiau lepūs ir sugeba gerai amortizuoti didelius karščius, geriau išsilaiko esant karštai
temperatūrai. Ūkininkams tai suteikia galimybę diversifikuoti derlių, atsižvelgiant į klimatines sąlygas. Be to, kietagrūdžiai kviečiai yra parduodami su premija“, – sako A. Noreika.
Didžiausias iššūkis – kietagrūdžių derliaus realizacija rinkoje, nes Lietuvoje ši dar labai maža. Tačiau A. Noreika tikina, kad galimybės – didžiulės, užtenka pasidairyti į tokias šalis kaip Vokietija ar Švedija, kur kietagrūdžių grūdų paklausa auga, o jai patenkinti žaliavą šalys augina pačios.
„Žvelgiant į dabartinę pandemijos situaciją, pasaulis bando lokalizuotis – stengiasi pritraukti žaliavą arčiau gamybinių pajėgumų. Siekiama, kad tiekimo grandinė nebūtų trūkinėjanti, viską būtų galima užauginti ir pagaminti čia pat, namų rinkose. Be to, jokia paslaptis, kad veikia ir politiniai barjerai, eksporto ribojimai. Pavyzdžiui, Kazachstanas svarsto riboti tam tikrų grūdų eksportą. Tik auginant ir gaminant vietoje šios rizikos minimizuojamos. Taip didėja ne tik nepriklausomybė, bet ir mažėja transportavimo ir logistikos žala gamtai“, – priduria A. Noreika.
Planuojama, kad, esant palankioms klimato sąlygoms, kietųjų kviečių pasėliai Lietuvoje kitąmet galėtų augti 2-3 kartus, o derliaus kiekis kelerių metų perspektyvoje galėtų trigubėti.
