Lietuvoje dirbančių afrikiečių skaičius padvigubėjo: nepatikėsite, kiek jie uždirba

Anot tarnybų, šie užsieniečiai pas mus dirba tiek vairuotojais ar pagalbininkais, tiek užima ir tokias aukštos kvalifikacijos pareigas, kaip vadybos ar finansų analitikų, teisininkų ar programinės įrangos kūrėjų.

Kadangi vis daugėja Lietuvoje veikiančių įmonių, kurios įdarbina Afrikos šalių piliečius, jų skaičius per metus beveik padvigubėjo. Puikus pavyzdys – bendrovė, kuri vos per metus įdarbino apie pusantro šimto atvykėlių.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Kylant pasipiktinimui imigrantais – politikai atkerta: ką daryti, jei lietuviai nenori dirbti darbų

Siūloma leisti melo detektoriumi tikrinti įtarimų keliančius užsieniečius, įmonių atstovus

Baltųjų rūmų Valentino dienos atvirukas internete sukėlė audras: žmonės negalėjo patikėti, kad tai tikra

Kiek ir kokių užsieniečių daugiausia gyvena Lietuvoje

Migracijos departamento duomenimis, 2025 m. sausio 1 d. Lietuvoje buvo 218 tūkst. užsieniečių, turinčių galiojantį leidimą gyventi Lietuvoje.

Daugiausia iš jų yra  Ukrainos piliečiai – 77,1 tūkst. Palyginimui, 2022 m. ukrainiečių Lietuvoje gyveno vos 31,8 tūkst. 2023 m. jų skaičius pakilo net iki 94,9 tūkst. Kol 2024 m. sumažėjo iki 86,4 tūkst.

Taip pat nemažai šiemet Lietuvoje gyvena atvykėlių iš Baltarusijos, t. y. 57,5 tūkst.

Palyginimui, jų 2022 m. buvo 31 tūkst., 2023 m. – 48,8 tūkst., o pernai – 62,2 tūkst. Taigi prasidėjus 2025-iesiems jų šiek tiek pamažėjo.

Trečioje vietoje pagal Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičių rikiuojasi rusai, kurių 2025 m. pradžioje buvo apie 15 tūkst. Panašus skaičius buvo ir trejus metus prieš tai – svyravo nuo 13 tūkst. iki 15,9 tūkst.

Taip pat nemažai Lietuvoje gyvena atvykėlių iš Uzbekistano (9 tūkst.), Indijos (7,2 tūkst.), Tadžikistano (6,7 tūkst.), Kirgizijos (5,3 tūkst.), Azerbaidžano (4,7 tūkst.) ir t. t.

Kiek Afrikos piliečių dirba Lietuvoje

Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė atskleidė, kad, pagal darbdavių pranešimus apie dirbančius užsieniečius, 2025 m. vasario 1 d. šalyje dirbo 1,8 tūkst. trečiųjų šalių piliečių iš Afrikos šalių. 

Penktadalis jų buvo iš Nigerijos (20,8 proc.) ir Zimbabvės (19,1 proc.), t. y. atitinkamai 370 ir 340 atvykėlių.

Taip pat nemažai Lietuvoje dirba užsieniečių iš tokių Afrikos šalių, kaip Kamerūnas (216), Marokas (209), Egiptas (197), Gana (132).

Iš kitų Afrikos valstybių į Lietuvą dirbti yra atvykę kelias dešimtis ar vos po 1–4 užsieniečius.

Vis tik prieš metus (2024 m. sausio 1 d.) Lietuvoje afrikiečių dirbo kone dvigubai mažiau – 952.

Kuo afrikiečiai užsiima ir kiek uždirba

M. Jankauskienė skaičiavo, kad daugiausiai (25,4 proc. arba 453 afrikiečių) dirba transporto ir saugumo sektoriaus įstaigose.

Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų teikimo sektoriaus įmonėse dirba 260 arba 14,6 proc. atvykėlių iš Afrikos.

O administracinės ir aptarnavimo veiklos sektoriaus įmonėse jų yra įdarbinta  13,2 proc. arba 236.

Mažiausiai jų dirba socialinį darbą ar sveikatos priežiūroje (10), meninėje, pramoginėje ir poilsio organizavimo veikloje (6) ir žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje (4).

Pasak Užimtumo tarnybos atstovės, afrikiečių sutartiniai darbo užmokesčiai pagal Lietuvoje dirbančių užsieniečių (LDU) formą svyruoja nuo 100 eurų iki 15 tūkst. eurų.

Ji skaičiavo, kad jų algų vidurkis Lietuvoje yra 1,5 tūkst. eurų. Maksimali alga siekia 15,3 tūkst. eurų (įstaigos vadovo), o mažiausia – vos 113 eurų.

M. Jankauskienė neslėpė, kad net 43 proc. Lietuvoje įdarbintų afrikiečių gauna mažesnį darbo užmokestį, nei dabar galiojanti minimalioji mėnesinė alga.

Ji nuo 2025 m. siekia 1038 eurus prieš mokesčius arba 777 eurus po jų.

Daugiausia afrikiečių Lietuvoje įdarbinusi įmonė

Užimtumo tarnybos atstovė atskleidė, kad daugiausia asmenų iš Afrikos šalių yra įdarbinusi bendrovė „Transdepas“, t. y. 144 atvykėlius.

Pernai ši įmonė į TOP 10-tuką pagal joje dirbančių afrikiečių skaičių nepateko, taigi joje prieš metus dirbo mažiau nei 20 afrikiečių arba jų bendrovė nebuvo įdarbinusi išvis.

Tai reiškia, kad vos per metus „Transdepas“ įdarbino 124–144 Afrikos šalių piliečius.

Vis tik ši įmonė naujienų portalui tv3.lt nesutiko papasakoti, kodėl darbina afrikiečius, kokias pareigas jie užima, kiek uždirba ir kaip jiems sekasi dirbti bei gyventi Lietuvoje.

Savo atsiųstame komentare bendrovės atstovai nurodė, kad „Transdepas“ neskelbia informacijos apie darbuotojų kilmę ar jų įdarbinimo specifiką, laikosi įdarbinimo standartų ir vertina darbuotojų kompetencijas nepriklausomai nuo jų kilmės šalies.

„Dėl atlyginimų ir kitų specifinių klausimų informacija neskelbiama viešai. Gerbiame savo darbuotojų privatumą ir laikomės galiojančių teisės aktų, reglamentuojančių asmens duomenų apsaugą“, – rašė atstovai.

Antroje vietoje yra bendrovė „Western Union processing Lithuania“ (įdarbinusi 67 afrikiečius).

O 2,5 karto mažiau atvykėlių iš Afrikos už „Transdepą“ yra įdarbinusios bendrovės „Majorel Lithuania“ (58 asmenys) ir „Transrevis“ (57 asmenys).

Dirba vairuotojais, virėjais ar net teisės specialistais

M. Jankauskienė vardijo, kad daugiau nei pusė (54,5 proc. arba 971 afrikietis) dirba vidutinės kvalifikacijos reikalaujančius darbus.

Pvz., 384 iš jų yra sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojai.

124 iš jų yra nuotolinio klientų informavimo tarnautojai, 55 – virėjai, 52 – autobusų ir troleibusų vairuotojai.

O 26 iš jų dirba lažybų tarpininkais, lošimų namų ir panašiais tarnautojais.

Tuo metu ketvirtadalis (24,8 proc. arba 442 afrikiečiai) dirba aukštos kvalifikacijos reikalaujančius darbus. Šioje grupėje Užimtumo tarnybos atstovė išskyrė tokias profesijas:

• vadybos ir organizavimo analitikai – 55 asmenys;
• finansų analitikai – 33 asmenys;
• kitur nepriskirti teisės specialistai – 31 asmenys;
• programinės įrangos kūrėjai – 27 asmenys;
• reklamos ir rinkodaros specialistai – 24 asmenys.

O penktadalis dirbančiųjų (20,7 proc. arba 369 afrikiečiai) dirba nekvalifikuotus darbus. Daugiausia jų dirba:

• biurų, viešbučių ir kitų įstaigų valytojais, kambarinėmis ir pagalbininkais (129 asmenys);
• virtuvės pagalbininkais (54 asmenys);
• greitojo maisto ruošėjais (51 asmuo);
• krovikais (31 asmuo);
• kiemsargiais ir giminiškų profesijų darbininkais (19 asmenų).