Portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Ramunė pasakojo, kad jau dvi savaites nedirba, nes serga ir turi nedarbingumą.
„Turiu problemų su sąnariais. Dirbu gamybos įmonėje ir abejoju, ar galėsiu grįžti į darbą. Iki pensijos man liko pusmetis. Todėl naujo darbo ieškotis neverta. Taigi, gal įmanoma iki pensijos ir likti nedarbingume?“ – teiravosi moteris.
Sergančiųjų skaičius išaugo
„Sodra“ atkreipė dėmesį, kad pasibaigus vasaros šiltajam sezonui nedarbingų gyventojų skaičius išauga. Pavyzdžiui, rugsėjį nedarbingumo pažymėjimų buvo išduota 192,5 tūkst., spalį – 228 tūkst., lapkritį – 229 tūkst.
Tačiau „Sodra“ priminė, kad išduotų nedarbingumo pažymėjimų skaičius nėra lygus sergančių žmonių skaičiui, kadangi vienam žmogui ligos metu gali būti išduoti keli nedarbingumo pažymėjimai.
Anot „Sodros“, blogai pasijutus pirmiausia reikia kreiptis į gydytoją.
Diagnozavęs ligą, jis paskirs gydymą, išduos nedarbingumo pažymėjimą. Tada būtina informuoti darbdavį, kad sergate ir negalite dirbti. Jis apmoka dvi pirmąsias ligos dienas, o nuo o nuo 3 ligos dienos moka „Sodra“.
Norint gauti ligos išmoką, reikia pateikti neterminuotą ligos išmokos prašymą „Sodrai“. Nebūtina laukti, kol susirgsite pats ar reikės slaugyti sergantį vaiką – prašymą ligos išmokai skirti galima pateikti bet kada.
Susirgus ir gydytojui išdavus elektroninį nedarbingumo pažymėjimą, daugiau nieko nebereikės daryti.
Prašymas galioja taip pat buvusiems ligos atvejams. Tačiau „Sodra“ išmokas skiria už ne ilgesnį nei 12 mėnesių praėjusį laikotarpį nuo kreipimosi dienos.
Gavėjams neišmokėti pinigai lieka „Sodros“ biudžete ir naudojami įstatymų numatytoms išmokoms, kadangi valstybinio socialinio draudimo sistema veikia einamojo finansavimo, o ne kaupiamuoju principu.
Ligos išmokos mokėjimo trukmė
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija komentavo, kad nedarbingumas skiriamas atsižvelgiant į darbuotojo sveikatą ir gydymą. Ministerija vardijo skirtingus laikotarpius, kuriais mokama ligos išmoka:
Ligos ar traumos atveju išmoka skiriama iki darbingumo atgavimo dienos ar darbingumo lygio nustatymo dienos arba iki pirmosios dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje dienos (asmenims, gaunantiems valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensiją – ne ilgiau kaip 90 kalendorinių dienų per kalendorinius metus, o po atleidimo iš darbo – ne ilgiau kaip 5 kalendorines ligos dienas).
Savanoriškai gydantis asmens sveikatos priežiūros įstaigose, teikiančiose stacionarinio priklausomybės ligų gydymo paslaugas, patologinį potraukį į azartinius lošimus, priklausomybės sindromą vartojant psichoaktyviąsias medžiagas išmoka gali būti skiriama ne ilgiau kaip 28 kalendorines dienas vieną kartą per kalendorinius metus.
Nedarbingiems dėl audinių, ląstelių ar organų paėmimo transplantacijai donorystės tikslu išmoka skiriama iki darbingumo atgavimo dienos, iki pirmosios dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje dienos ar darbingumo lygio nustatymo dienos.
Ypač pavojingų arba nežinomos kilmės užkrečiamųjų ligų protrūkių arba epidemijų židiniuose nustatomo karantino režimo atveju, ligos išmoka dėl šios priežasties nušalintiems nuo darbo apdraustiesiems asmenims mokama visą nušalinimo nuo darbo laikotarpį iki karantino atšaukimo (asmenims, gaunantiems valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensiją – ne ilgiau kaip 90 kalendorinių dienų per kalendorinius metus).
Besigydantiems sveikatos priežiūros įstaigoje, teikiančioje ortopedines ir (ar) protezavimo paslaugas ligos išmoka skiriama už visą gydymosi tokioje įstaigoje laiką, taip pat vykimo į ją ir grįžimo iš jos laiką.
Sunkia lėtine liga sergantiems asmenims, kurie ekstremaliosios situacijos ir karantino metu vykdydami savo profesinės veiklos funkcijas turi riziką susirgti užkrečiamąja liga ir dėl to tapti laikinai nedarbingi išmoka skiriama ne ilgiau, iki atšaukiama ekstremalioji situacija ar karantinas arba sueina bent vieno iš jų paskelbimo terminas.
Kokio dydžio ligos išmoka mokama?
Anot „Sodros“, tam, kad gyventojas gautų ligos išmoką, jis turi būti sukaupęs reikiamą darbo stažą, t. y. pirmąją ligos dienai darbuotojas privalo turėti 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesių ligos socialinio draudimo stažą.
Už pirmąsias dvi ligos dienas darbdavys moka darbuotojui 62,06–100 proc. jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką. Jis privalo mokėti ne mažesnę kaip 62,06 proc., gavėjo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką. 62,06 proc. gavėjo kompensuojamojo darbo užmokesčio (KU) dydžio išmoką nuo 3 ligos dienos moka „Sodra“.
Šiuo metu vidutinė vienos dienos ligos išmoka siekia beveik 45 eurus.
Ligos išmoka išmokama per 7 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos.
„Tačiau asmenims, gaunantiems pajamų pagal autorines sutartis arba iš sporto ar atlikėjo veiklos, vykdantiems individualią žemės ūkio veiklą bei jų partneriams, šeimynų dalyviams, asmenims, kurie verčiasi individualia veikla (išskyrus turinčius verslo liudijimą), individualių įmonių savininkams, mažųjų bendrijų nariams bei ūkinių bendrijų tikriesiems nariams už pirmąsias dvi laikinojo nedarbingumo dienas ligos išmoka nemokama“, – atkreipė dėmesį „Sodra“.
