Pernai šildymo sezonas Vilniuje oficialiai prasidėjo spalio 17 dieną, užpernai – spalio 7 d. Istoriškai sezono pradžia varijuoja nuo spalio 1 iki spalio 22 dienos.
Pradėdama šildymą, savivaldybė įprastai vadovaujasi rekomendacija, kad tris paras iš eilės vidutinė paros temperatūra turi būti žemesnė nei 10 laipsnių.
Pasak Vilniaus savivaldybės atstovo Gabrieliaus Grubinsko, nuo spalio 10 d. pradėti šildymą galės savivaldybės švietimo ir sveikatos priežiūros įstaigos.
„Šildymo sezono pradžia, kuomet šildymas įjungiamas visuose prie centralizuotos šildymo sistemos prijungtuose pastatuose, dar nėra skelbiama. Savivaldybė stebi orų prognozes ir faktines sąlygas, šildymo sezonas bus skelbiamas išliekant žemoms lauko temperatūroms“, – nurodė G. Grubinskas
Jo teigimu, pritarus daugiau nei pusei name esančių butų savininkų šildymo sezonas gali būti pradėtas ir anksčiau.
Gyventojai jau kreipėsi dėl kompensacijų
Šiemet gyventojai vėl baiminasi, kad pateikę prašymus kompensacijoms gauti, jų lauks kelis mėnesius, todėl prašymus suskubo teikti jau dabar.
Savivaldybės skaičiuoja, kad šimtai gyventojų elektroniniu paštu, telefonu ir gyvai jau kreipėsi dėl kompensacijų.
Anot savivaldybių atstovų, kompensacijas šildymo kompensacijai gauti gyventojai gali teikti nuo rugsėjo 1 d.
Vilniaus miesto savivaldybė tikino, kad kai kurie gyventojai jau domisi artėjančiu šildymo sezonu ir šildymo kompensacijos galimybėmis. Teiraujamasi apie kreipimosi būdus, sąlygas, reikalingus dokumentus.
„Prašymus dėl šildymo kompensacijų galima teikti likus vienam mėnesiui iki šildymo sezono pradžios, t.y. jau nuo rugsėjo 1 d.“ – aiškino savivaldybės atstovai.
Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Erika Kačiulienė irgi pastebėjo, kad kauniečiai jau pradėjo domėtis galimomis šildymo kompensacijomis artėjančiam sezonui. Kai kurie net suskubo registruotis į seniūnijas dėl prašymų teikimo.
„Gyventojai, kuriems teikiamas centralizuotas šildymas, prašymus gali teikti nuo rugsėjo mėnesio. Kitomis kuro rūšimis būstą besišildančių asmenų prašymai bus priimami tik oficialiai paskelbus šildymo sezono pradžią“, – sakė savivaldybės atstovė.
Būtina atitikti reikalavimus
Vilniaus savivaldybė atkreipė dėmesį, kad kreipiantis dėl kompensacijų, asmenys turi atitikti teisės akte numatytas sąlygas.
„Pavyzdžiui, dirbti, mokytis / studijuoti, registruotis Užimtumo tarnyboje, gauti senatvės ar neįgalumo (išskyrus asmenis, kuriems nustatytas 45–55 proc. darbingumo lygis) pensiją ar atitikti kitus užimtumo kriterijus bei kitas sąlygas.
Pavyzdžiui, vieni vaikus auginantys asmenys turi būti priteisę materialinį išlaikymą vaikui, turintys įsiskolinimų už šildymą, privalo būti sudarę sutartį dėl dalinio skolos apmokėjimo ir pan., dirbantys asmenys turi pateikti ir dokumentus apie gaunamas pajamas“, – vardijo savivaldybė.
Anot jos, prašymus kompensacijoms gauti galima teikti: elektroniniu būdu SPIS sistemoje, elektroniniu ar paprastu paštu, telefonu, atvykus į Klientų aptarnavimo centrą.
„Svarbu paminėti, kad dėl kompensacijų galima kreiptis viso šildymo sezono metu, nustačius teisę į šią paramą, jos bus skiriamos visam šildymo sezono laikotarpiui. Pavyzdžiui, norint gauti kompensacijas nuo spalio, prašymą galima pateikti iki balandžio 30 d.“ – atkreipė dėmesį savivaldybė.
Šiluma pasirūpinti gali ir patys gyventojai
„Vilniaus šilumos tinklų“ klientų komandos vadovas Laurynas Jakubauskas patarė pasirūpinti būsto sandarumu.
„Tai daliai gyventojų, kurie gyvena senos statybos būstuose, mes, kaip ir visuomet, rekomenduojame domėtis, kaip jų namo administratoriaus samdomo šilumos punkto prižiūrėtojas paruošia vidaus šildymo sistemą, t.y. kaip sureguliuoja, įdiegia tam tikrus balansinius sprendimus.
Gyventojai turbūt irgi turėtų patys turėtų atkreipti dėmesį į savo būsto langų sandarumą, apšildinimą, taip pat rekomenduojama patikrinti ir lauko durų, rūsių sandarumą“, – teigė pašnekovas.
„Klaipėdos energija“ generalinis direktorius taip pat antrino, kad sienų, stogo, rūsio patalpų apšiltinimas izoliacinėmis priemonėmis, kompleksinė namo renovacija – geriausia šilumos taupymo priemonė.
„Pakankamai efektyvu yra ir šiuolaikiškai sutvarkyti šildymo sistemas: įsirengti automatinį šilumos punktą, pastate subalansuoti šildymo sistemą, butuose ant radiatorių sustatyti šilumos reguliatorius. O paprasčiausios priemonės, ką kiekvienas klaipėdietis gali padaryti savo bute ar biure, tai prieš šildymo sezoną patikrinti ir sutvarkyti langų tarpines, jei langai seni – užsandarinti juos papildomai.
Patartina neužstatyti radiatorių baldais, už radiatorių užkišti folijos ekranus, kad šiluma būtų nukreipiama į patalpų vidų, o ne šildytų laukinę sieną. Šildymo sezono metu labai svarbu, kad rūsio, laiptinių langai ir durys būtų uždarytos, nes šiluma iš pastatų išgaruoja per nesandarias bendro naudojimo patalpas – laiptines, rūsius, pastoges“, – kalbėjo R. Baltuonis.
