Aplinkos ministerijos užsakymu atlikta apklausa rodo, kad vis daugiau gyventojų įsigydami būstą prioritetus teikia kokybei ir aplinkai. O daugiau nei pusė apklaustųjų mano, kad statybos darbų kokybė Lietuvoje yra patenkinama.
Dauguma Lietuvos gyventojų dabartinių statybų būklę Lietuvoje laiko daugiau ar mažiau patenkinama. Gerai statybas vertina apie penktadalis gyventojų, daugiau jaunesni žmonės (iki 40 metų) bei verslininkai. Statybos darbų kokybę patenkinama įvardino 53,9 proc., gera – 18 proc., nepatenkinama – 11,9 proc., bloga – 5,4 proc., puikia – 1,7 proc. apklaustųjų.
Svarstant apie gyvenamojo būsto įsigijimą ar jį perkant taikomi įvairūs kriterijai. Reikšmingiausia laikoma kokybė, kurią daugiausiai įvardino jauni gyventojai. Įsigydami gyvenamąjį būstą prioritetus kokybei teikia 36,5 proc., aplinkai – 29 proc., kainai – 27,1 proc., infrastruktūrai – 6,9 proc. apklaustųjų.
Gyvenamojo būsto aplinka svarbesnė už kainą yra ūkininkams ir verslininkams. Daugelis apklausoje dalyvavusių gyventojų, atsakydami į klausimą, kam teikia prioritetą įsigydami gyvenamąjį būstą, nurodė kelis kriterijus, į kuriuos atsižvelgia pirkdami būstą.
Vertinant kelis kriterijus kartu vis tiek svarbiausias išlieka – būsto kokybė. Jį nurodo trečdalis apklaustųjų. Aplinkos ir kainos skirtumas kiek sumažėja, nes dauguma vertinančių aplinką kartu mini ir kainą ar kokybę, o daug akcentuojančių kainą kartu mini ir kokybę ar aplinką.
Apklausa rodo, kad turėdami galimybę rinktis, kokiame būste gyventi, 82,6 proc. apklaustųjų rinktųsi nuosavą namą, 8,8 proc. - kotedžą, 8,3 proc. - daugiabučio butą, 0,2 proc. - butą bendrabutyje.
„Geros kokybės būstas gražioje aplinkoje – toks dabar žmonių siekis, o kartu ir signalas dėl lūkesčių Lietuvos rinkoje veikiančioms statybų bendrovėms. Tik visų pastangos ir atsakomybė gali padėti pakeisti besiformuojantį stereotipą apie prastą naujos statybos būstų kokybę,“, - sako aplinkos ministras Arūnas Kundrotas.
Anot jo, varžytis rinkoje siūlant aukštesnės kokybės būstą, o ne varžytis kvadratų kiekyje, pradeda vis daugiau įmonių, o toks požiūris yra itin sveikintinas.
Apklausoje, kuri buvo atlikta rugpjūčio pradžioje, dalyvavo tūkstantis kaimų ir mažų miestelių (iki 3000 gyventojų), rajonų centrų (3000 – 30000 gyventojų), miestų, apskričių centrų (iki 190000 gyventojų) ir didžiųjų Lietuvos miestų (virš 190000 gyventojų) – Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos gyventojų.
