Ar tik čia ne buvusio banko klerko "gerovės valstybės" statybininko, ir jo popkorninio patarėjo užsakomasis savaitgalinis straipsnis, nuotaikoms pakelti..?

Sovietmečiu tokie savigyros straipsniai buvo privaloma, dabar bankininkas "gerovės valstybė" juos užsakinėja, komunistinės pamokos išmoktos...

Skelbimai metu metais tie patys ,minimuma visi siulo ,vokietijoj viskas pigiau bet belekokioj gamykloij 2000 euru,uzteks ir nuomai ir pavalgyt ir i kinotetra ir namiškiam atsiust.Susirgai gausi panašias ismokas tik nemusu maltieciu sriubos valstybeij kur puse zemiau skurdo ribos o kitu puse anstoliuose,eikit jus ubagistanas o cia vis uzsakomieji straipsniai.

Palyginimui. Nepasiturintys vokiečių pensininkai vyksta atostogauti į Nidą, nes čia jiems pigiausia. O vietiniai litovcai vyksta į Nidą tik turtingieji, nes gali sau leisti.

Ant ko laikosi valdžia – trys pagrindiniai stulpai:
1. Didžiųjų portalų (apmokamų valdžios) nuolat populiarinamo sporto ir pramogų elito, kuris atėjus laikui visada pasisako UŽ valdžios politiką. Taip pat didysis verslas, seniai atradęs kelius į savo gerovę per valdžios politiką.
2. Mokslo ir intelektualų bendruomenės, taip pat nuolat populiarinamos kaip autoritetai didžiųjų žiniasklaidos priemonių. Atėjus jautriam momentui jie daugumoje irgi palaiko valdžios politiką.
Tie kurie viešai nepalaiko – bent jau tyli nesakydami nieko prieš. Nes faktiškai aukščiau išvardintų grupių veikla yra pilnai apmokama valstybės, t. y. visų mokesčių mokėtojų lėšomis.
Nespjausi gi į ranką, kuri moka tau išlaikymą, nes rizikuoji jį prarasti.
3. Visa biurokratų armija ir jų artimieji, įtaisyti įvairių valdžių į savo vietas (kai kurie jas užėmė savo pastangomis). Ši armija bijosi bet kokių pasikeitimų, sąlygodama tolesnę totalią politinę stagnaciją – jie turi ko bijoti pasikeitimų. Taip pat gaunantys valstybines pensijas ir kitas išmokas.
Visi kiti (didžioji dauguma, tame tarpe ir nepriklausomas verslas), kuriuos kai kurie politikai vadina runkeliais ar rusų agentais už burnojimą prieš valdžią, neturi aiškaus politinės krypties mąstymo ir tiesiog nesupranta valdžios veikimo principų, todėl iš esmės jai nėra pavojingi. Jie yra tai, ką valdžia vadina darbo mase.
Apie didžiąją žiniasklaidą parašysiu tik tiek, kad jos pagrindinis verslo modelis šiais laikais – kuo brangiau parduoti save valdžios užsakymams. Temos diskusijoms ir vykstančių procesų svarstymas faktiškai ten tik šalutinė veikla, ir taip pat vyksta tik už pinigus, siekiant gyventojams įstumti provaldišką poziciją.
Tad šiandien remtis tegalime tik visuomeninėmis pajėgomis, kurios, pripažinsiu, šiuo metu yra gan skystos. Net ne dėl to, kad nėra žmonių, o todėl, kad jos neturi jokio finansavimo savo veiklai, kuri kainuoja realias išlaidas.
Valdžia finansavimą riboja per savo struktūras – viešai kaip ir nedrausdama, tačiau skalpuodama verslus, jei jie pabando prisidėti finansiškai. „Skalpavimo priemonės įvairios – nuo VMI patikrinimų, kurie gali tęstis metų metus, iki “patikrinimų dėl lojalumo-patikimumo“, neprileidžiant prie viešųjų pirkimų. Būdų ji turi pakankamai.
Pavyzdys galėtų būti Lietuvos Šeimų Sąjūdis, kuris aktyviausią veiklą vykdė pirmus dvejus savo veiklos metus, nes turėjo pakankamai finansinės paramos – ir teismams, ir advokatams, ir mitingų rengimui bei kitoms protesto formos bei konferencijoms.
Trečius metus finansavimas išseko dėl aukščiau minėtų priežasčių, o atskiri žmonės-rėmėjai pradėjo sunkiau gyvent ir ėmė skaičiuoti išlaidas – jų parama taip pat labai sumažėjo. Tai iškart atsiliepė LŠS viešai-aktyviai veiklai. Pradėta kalbėt, kad LŠS „mirė“, kas nėra tikslu. Tiesiog nėra pinigų.
Reikėtų pastebėt, kad valdžios remiamos ir valdžią remiančios NVO gyvena puikiai – joms lėšų netrūksta, tačiau ir dėl jų veiklos visuomenė plačiąja prasme nesidžiaugia. Jos palaiko valdžios politiką ir veikia jos palaikoma linkme.

jug tikrai kad NEta saly,pavodino G A N D U R A S U ... ku SAKAL GYJENOS valdzio,, kur seime siedi vien PYLVOTOS PADLOS ir UBLIUDKAI,,ISSTORIEJOS KUMIALIES be smegienu.kur SENBEZDUNAS = GOUNO SEDA neturintis NEI zodzio = NEI PRUOTO..

Vidutinė senatvės pensija tiems, kurie turi būtinąjį stažą, turėtų didėti 81 euru ir pasiekti 721 eurą. 2024 m. vidutinė senatvės pensija padidėjo nuo 539 eurų iki 600 eurų, t. y. 61 euru, o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu – nuo 574 iki 640 eurų, t. y. 66 eurais.

Kuo skiriasi Suomija nuo Lietuvos? Skaičiau, kad Suomijos valstybė užtikrina ekonominio, socialinio, kultūrinio gyvenimo standartą kiekvienam Suomijos piliečiui, kur jis begyventų- sostinėje Helsinkyje ar miestelyje prie poliarinio rato. Kiekviename Suomijos miestelyje yra ar statoma salė, kur galima pastatyti operą ar koncertuoti simfoniniam orkestrui, yra arba statomos meno galerijos, kuriose eksponuojami menininkų sukurti kūriniai, kuriuos nupirko Suomijos valstybė. Suomijos valstybė ne uždarinėja, o steigia naujus universitetus ( Rytų Suomijos universitetas Joensuu ir Kuopio miestuose), stato muziejus regionuose , nes valstybei rūpi kiekvieno Suomijos piliečio, o ne tik gyvenančio sostinėje išsilavinimas. Susidaro įspūdis, kad Lietuvoje beveik viskas -ekonomika, finansai, valdžia ,kultūra centralizuojama sostinėje Vilniuje, Suomija mums ne pavyzdys. Toks įspūdis, kad mums pavyzdys vis dar yra kai kurios valstybės į rytus, kur beveik viskas koncentruojama sostinėse.Tokia mano nuomonė.

Che che jūsų visų šunaujos, driskių, klumpakojų, ir vyžočių būrų pavydas suomiams kyla iš jūsų pačių nedorybių che che. Kas meluoja tas ir vagia ch che.

Tyrimas: 8 iš 10 gyventojų „Rail Baltica“ laiko Lietuvai reikalingu projektu Per metus padaugėjo gyventojų, teigiančių, kad „Rail Baltica“ projektas yra reikalingas Lietuvai. Tokios nuomonės laikosi 79 proc. lietuvių, rodo bendrovės „Spinter Research“ atlikta šalies gyventojų apklausa.