Lietuvos statybininkų asociacija (LSA) skaičiuoja, kad iš daugiau kaip 1,3 mln. visų šalies dirbančiųjų per 100 tūkst. arba 7,3 proc. dirba statybos sektoriuje. Statistika rodo, kad nuo 2011 m. iki 2019 m. dirbančiųjų statybos sektoriuje skaičius stabiliai augo.
Tačiau pasak Kompetencijų vertinimo skyriaus vadovo Roberto Enciaus, mokinių skaičius profesinio mokymo statybos srities programose per trejus metus sumažėjo beveik 40 proc.
„Jauni žmonės nesirenka statybininko kelio, nes nenori dirbti sunkaus ir fizinio darbo. Lietuvos darbo rinkoje šiandien labiausiai trūksta kvalifikuotų, siauros specializacijos specialistų, tokių kaip statybininkai montuotojai, mūrininkai, apdailininkai, tinkuotojai, betonuotojai, darbininkai izoliuotojai, vandentiekininkai ir vamzdynų montuotojai, suvirintojai, elektrikai, pastolininkai. Šios profesijos 2019 m. įtrauktos į darbo rinkoje trūkstamų profesijų sąrašą“, – pastebėjo specialistas.
Anot jo, norėdamos rasti darbuotojų statybų įmonės neišvengiamai turės diegti inovatyvias technologijas, kad žmogus, atėjęs į statybų aikštelę, nesijustų vergaujantis bei dirbantis sunkų ir fiziškai alinantį darbą.
„Statybininko darbas yra sunkus ir atsakingas. Pabandykite apsirengti statybininko drabužius, užsidėti sunkokus saugos diržus, sunkius specialius batus, šalmą ir užlipti į 7 aukštą su viena plyta rankose, o tada – nulipti“, – sakė R. Encius.
Statistikos departamento duomenimis, vidutinė statybininko alga siekia beveik 900 eurų į rankas. Darbo skelbimuose nurodoma, kad statybininkai gali gauti iki 2000 eurų į rankas.
Pasak R. Enciaus, alga priklauso nuo statybininko patirties, kompetencijų ir statomo objekto, kuo jis sudėtingesnis, tuo atlyginimas didesnis.
Statybininkų algos ateityje augs?
LSA prezidentas Dalius Gedvilas teigė, kad ateityje statybininko darbas bus dar geriau apmokamas, nes įvairūs statybos procesai bus vis labiau skaitmenizuojami, o sunkus fizinis darbas po truputį eis i užmarštį.
„Jau šiandien statybininkams nebeužtenka gerai išmanyti ir gebėti atlikti vieną funkciją statybvietėje. Dabar statybininkai turi turėti specialių žinių ir gebėjimų naudotis skaitmeniniais įrankiais statybos procese. Taip pat statybininkai turi gebėti komunikuoti užsienio kalbomis.
Statybos srities darbininkams keliamas reikalavimas ne tik mokėti statyti, bet tą daryti greitai, profesionaliai ir itin kokybiškai, todėl statybos bendrovės vis labiau investuoja į darbuotojų kompetencijų ugdymą”, – aiškino D. Gedvilas.
Vis tik, anot jo, norint užtikrinti ilgalaikį ir tvarų statybos sektoriaus augimą, reikia efektyvių investicijų į sektoriaus skaitmeninę transformaciją ir darbuotojų kompetencijų ugdymą ne tik iš verslo, bet ir iš pačios valstybės pusės.
Darbuotojų nuolat trūksta?
„Eikos statyba“ direktorius Almantas Čebanauskas teigė, kad statybos sektoriuje kvalifikuotų darbuotojų, o ypač darbininkų (betonuotojų, montuotojų, mūrininkų) visuomet trūksta.
„Šiuo metu turime stiprias brigadas, tačiau net ir joms esant, vis tiek ieškome naujų komandos narių. Mūsų įmonėje dirba ne tik lietuvaičiai, bet ir trečiųjų šalių piliečiai – Ukrainiečiai ir Baltarusiai, tačiau kitos šalies piliečiai sudaro tik 10-15 proc. visų darbuotojų. Todėl ir koronaviruso pandemijos metu nepastebėjome kandidatų antplūdžio, nes jų ieškome nuolat.
Analizuojant statybos ir projektų vadovų kandidatus, pastebime tendenciją, kad ypač jauni, kvalifikuoti specialistai nesidrovi dažnai keisti darbovietes, tačiau vertinant jų gyvenimo aprašymus, trumpa darbo patirtis įvairiose kompanijose neatrodo patraukliai“, – pastebėjo įmonės direktorius.
Pasak A. Čebanausko, atlyginimas kiekvienam darbuotojui yra labai svarbus.
„Darbuotojai keisdami darbovietes nori gauti vis daugiau ir daugiau. Mūsų bendrovė neapsistoja tik ties baziniu darbo užmokesčiu. Prie tokio užmokesčio žmogus labai greitai pripranta ir nori gauti daugiau.
Todėl turime įsidiegę motyvacinę sistemą, kuri motyvuoja darbuotojus dirbti dėl geriausio rezultato ir būti už tai tinkamai įvertintiems“, – aiškino įmonės direktorius.
