Eurostato duomenimis, šių metų pirmąjį ketvirtį valandiniai darbo kaštai per metus euro zonoje vidutiniškai didėjo 2 proc., o ES – 3,1 proc. Augimą labiausiai lėmė paslaugų, statybos ir pramonės sektoriai.
Labiausiai valandiniai darbo kaštai padidėjo Rumunijoje (12,7 proc.), Latvijoje (11,2 proc.), Vengrijoje (10,3 proc.) bei Čekijoje ir Lietuvoje (po 9 proc.). Tačiau atlyginimai didėjo ne visur. Iš duomenų matyti, kad Portugalijoje 1,5 proc. valandiniai darbo kaštai net sumažėjo.
Vejamės Vakarų valstybes
„Luminor“ vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė tv3.lt komentuoja, kad nors pagal šią statistiką Latvija ir pirmauja, darbo u–mokesčio tendencijos yra panašios visose trijose Baltijos šalyse: darbo užmokestis ir atitinkamai kaštai didėjo tiek Latvijoje, tiek Estijoje, tiek Lietuvoje dėl panašių priežasčių.
„Latvijoje ir Lietuvoje iš tikrųjų emigracijos daromą spaudimą, išvykstant darbuotojams darbo rinka seklėja, natūralu, kad atsiranda darbdavių konkurencija bandant likusią kvalifikuotą darbo jėgą prikviesti.
Pagal statistiką matome, kad pirmose vietose rikiuojasi rytinių Europos Sąjungos valstybių blokas, tai jaunosios narės, kurios dar konvergencijos kelyje, artėja prie ES vidurkio. Dėl to natūralu, kad šiose valstybėse darbo užmokestis turi daug sparčiau augti, nes palyginamoji bazė, nuo kurios skaičiuojama, yra daug žemesnė. Šalys keičiasi: yra pereinamajame laikotarpyje, gaunamos tiesioginės užsienio investicijos, vakarietiški verslo standartai, ateina aukštesnė pridėtinę vertę kuriančios darbo jėgos, kur atlyginimai geresni. Tokios priežastys ir lemia spartesnį atlyginimų augimą“, – paaiškino analitikė.
Tiesa, darbo kaštų augimą veikia ir vidinės šalių priežastys. Šiuo atveju Lietuvą labiausiai veikia auganti ekonomika. Kaip sako analitikė, darbuotojų stygius didelis, o nedarbo lygis mažas. Be to, yra ir struktūrinė problema – net tie, kurie dirbti norėtų, negali nes jų sugebėjimai nepaklausūs darbo rinkoje.
„Lietuvoje nėra įprasta migruoti į kitą vietą dirbti, pakankamai sėsli tauta esame ir tai irgi didina problemą. Nes didmiesčiuose gal ir nekvalifikuotas darbas ekonominio pakilimo metu yra paklausus, darbo rankų trūksta įvairiuose segmentuose, bet kadangi yra mūsų sėslumas, tai darbuotojai neatvyksta dirbti“, – sako I. Genytė-Pikčienė.
Atliepia kainų augimą
Neseniai pasirodę Eurostato duomenys byloja, kad ir pagal kainų augimą Lietuva yra tarp lyderių. Suderinta metinė infliacija Lietuvoje gegužę buvo viena didžiausių tarp visų Europos Sąjungos (ES) šalių – Lietuva atsidūrė ketvirtoje vietoje. Kainų augimas gegužę siekė 2,9 proc.
„Kai žiūrime į infliacijos rodiklį ir jį išskaidome pagal stambiausias kategorijas – paslaugų ir prekių – matome, kad paslaugų kainos kilo daug sparčiau nei prekių. Tai reiškia, kad teikiant paslaugą didžiąją jos kainos dalį sudaro paslaugos teikėjo darbo užmokestis. Šie darbo kaštai ir tas komponentas pastaruoju metu ypač sparčiai augo, tai reiškia, kad kylantys darbo kaštai paslaugų sektoriuje, t.y. didėjantys darbuotojų atlyginimai yra vienas pagrindinių Lietuvos infliacijų variklių ir dedamųjų“, – nurodo analitikė.
Portugalija vis dar sprendžia problemas
Vienintelė šalis Europos Sąjungoje, kur atlyginimai net nestovi vietoje, o mažėja – Portugalija. Anot analitikės, Portugalija vis dar neatsigauna po patirtų sunkumų.
„Portugalija yra viena tų probleminių ES valstybių, kuri turėjo sunkumų 2011–2012 metais, kada buvo valdžios sektoriaus krizė įsiplieskusi, tai ten tos problemos tęsiasi net iki šiol, nes šalis yra viena tų valstybių, kur gyvena ne pagal savo išgales, per daug išlaidavo. Be to, Portugalija yra tarp labiausiai prasiskolinusių šalių ES, nebuvo rasta problemos sprendimų būdų. Todėl augti bei būti dinamiškai valstybei yra labai sunku. Nors pastaraisiais metais BVP augimas buvo Portugalijoje neblogas – 2,7 proc. pernai metais ir viršijo ES valstybių vidurkį – bet tai dar nepasiekė darbo rinkos. Augimas dar užuomazgų stadijoje, dar turi verslai atsigauti, plėstis ir tada tai pasieks darbo santykius“, – teigia I. Genytė-Pikčienė.
Prognozuoja tolimesnį lyderiavimą
Lietuvoje prognozuojamas ir tolimesnis algų didėjimas, dėl šios priežastys ir toliau Lietuva turėtų būti lentelės viršuje, pagal darbo kaštų augimą.
„Pagal darbo kaštus galėčiau lažintis, kad matysime pirmaujančių gretose, nes turime tokią užprogramuotą problemą – Lietuvoje tikrai yra darbo jėgos trūkumas. Nėra auditorijos, kuri šios problemos neįvardytų. Kuomet darbuotojų trūksta, natūralu, kad darbo užmokesčio kėlimas užprogramuotas, yra ir valdžios sprendimai įsiliejantys į šį darbo kaštų kėlimą, didinimą. Tai ir MMA didinimas, vėl apie jį svarstoma. Taip pat viešojo sektoriaus darbo užmokesčio didinimas tiek švietimo, tiek sveikatos apsaugos darbuotojams, tiek valstybės tarnautojams“, – sako analitikė I. Genytė-Pikčinė.
