Asociacijos teigimu, dėl to valstybės biudžetas neteks beveik 45 mln. eurų pajamų, be to, gresia mažesnių įmonių žlugimas.
„Tai lemia trys veiksniai – Mobilumo pakete numatytos priemonės, pernai prasidėjusi pandemija ir pradėtos taikyti naujos mokestinės priemonės, kurios padidino mokestinę naštą vežėjams ir pablogino konkurencines sąlygas“, – pranešime sakė „Linavos“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas.
Asociacijos duomenimis, pernai Lietuvoje registruota 43 proc. mažiau vilkikų nei 2019 metais, vežėjai nebeinvestuoja į naujas gamybos transporto priemones.
Pasak „Linavos“ prezidento Romo Austinsko, tendencijos kelia nerimą, nes yra ir daugiau įmonių, kurioms per sudėtinga veiklą vykdyti Lietuvoje.
„Deja, tai – ne pabaiga. Veiklą tęsti svetur planuoja ir daugiau transporto įmonių, kurios ieško išeičių, kaip išgyventi kuo mažesnėmis sąnaudomis. Mūsų verslai konkuruoja su Lenkijos, Bulgarijos, Rumunijos vežėjais, kur gerokai palankesnės sąlygos verslui augti“, – pranešime sakė jis.
„Linavos“ atstovų teigimu, transporto verslų išėjimą galėtų sustabdyti iš naujo peržiūrėtos mokestinės tvarkos ir geresnės ekonominės sąlygos.
„Sodros“ duomenimis, Lietuvoje tarptautinių krovinių vežimo veikla užsiima apie 4,5 tūkst. įmonių, jose dirba apie 127 tūkst. darbuotojų.
