Lenkijai negavus 1200 megavatų galios elektros, pagamintos būsimoje naujoje atominėje elektrinėje (AE) Lietuvoje, visi kiti bendri šalių energetikos projektai gali vėluoti.
Tarp projektų, Lenkijos siejamų su naujos AE galios dalybomis - Lietuvai ypač svarbus elektros tiltas į Lenkiją, kuris savo ruožtu yra būtinas tam, kad Lietuva būtų priimta į bendrą Europos energetikos sistemą UCTE.
"Jei negausime 1200 megavatų galios, visi projektai vėluos. Minimali galia, kuri "skausmingai" tenkintų Lenkiją, būtų 1000 megavatų, o normali - 1200 megavatų", - spaudos konferencijoje penktadienį Vilniuje sakė Lenkijos ūkio ministras Piotras Wozniakas (Piotras Vožniakas).
P.Wozniakas nepasakė, kiek tokiu atveju galėtų vėluoti elektros tilto iš Lietuvos į Lenkiją statyba.
Jo teigimu, naujos AE Lietuvoje galią Lenkija ketina naudoti savo vidaus reikmėms, o ne eksportuoti, kadangi 2010-2011 metais šalyje gali būti pasiektas elektros suvartojimo balansas.
"Jeigu mes norėtume būti pasyvūs investuotojai ir parduoti tą elektros energiją, mes sutiktume su bet kokiu mums pasiūlytu jos kiekiu, tačiau mes elektrą norime naudoti aprūpinant ja Lenkiją", - sakė P.Wozniakas.
Jis Vilniuje dalyvauja seminare "Lenkijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos bendradarbiavimo perspektyvos Baltijos šalių elektros energetikos sistemos įsijungimo į UCTE procese".
Lietuvos ūkio ministro Vyto Navicko teigimu, Lenkijai teoriškai gali būti siūloma ne vien atominėje elektrinėje pagaminta elektra, juo labiau, kad yra plečiama Lietuvos elektrinė.
P.Wozniakas neatsakė į klausimą, ar Lenkijai būtų svarbu, koks būtų jai tiekiamos elektros energijos gamybos šaltinis.
Lenkijos ūkio ministras pranešė, kad Lenkija ketina tarpininkauti Lietuvai įstojant į UCTE sistemą.
"Į UCTE sistemą šalis negali būti priimta vien dėl to, kad jinai to nori. Jai turi tarpininkauti kuri nors sistemos narė. Mes bendradarbiaujame su mūsų strategine partnere Lenkija", - teigė V.Navickas.
Spalio 10 dieną Vilniuje vyksiančiame energetikos forume planuojama pasirašyti dokumentus, kurie būtų perduoti UCTE priežiūros komitetui. Pastarasis šaliai pateiktų savo technines ir teisines sąlygas, tuomet preliminariai paaiškėtų, kiek Lietuvos įsiliejimas į UCTE gali kainuoti.
Lietuva su UCTE komitetu susirašinėja nuo 1998 metų. Tuomet galimas Lietuvos įstojimas į UCTE buvo vertinamas apie 1,5 mlrd. ekiu.
Vietoje sovietiniais metais statytos Ignalinos AE, Lietuva naują jėgainę planuoja statyti su Latvija, Estija ir Lenkija.
Priešingai nei Lenkija, kitos Baltijos šalys nekelia kategoriškų reikalavimų dėl savo dalies naujoje AE.
