Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, TTF prekybos taške Nyderlanduose gamtinių dujų kainų vidurkis, palyginti su ankstesne savaite, pakilo nuo 34,5 Eur/MWh iki 36,5 Eur/MWh. Pagal ateities sandorius, gamtinės dujos ateinantiems metams gali kainuoti apie 40–44 Eur/MWh.
Europos dujų saugyklos šiuo metu užpildytos apie 87,3 proc., kai praėjusią savaitę buvo užpildytos 85,7 proc. Prieš metus saugyklų užpildymas siekė 88,4 procento.
Inčukalnio dujų saugykla dabar užpildyta apie 67,4 proc., prieš savaitę buvo apie 66,8 proc., o prieš metus tuo pačiu laikotarpiu – 75 procentus.
Nagrinėjamu rugpjūčio 5–9 d. laikotarpiu per Klaipėdos SGD terminalą rinkai buvo patiekta 158,3 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 452,4 GWh). Į Latviją nebebuvo eksportuota gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 332,3 GWh), iš Lenkijos praėjusią savaitę gauta 36,4 GWh dujų (ankstesnę savaitę – 23,7 GWh). Lietuvos biodujų gamyklose pagaminta 2,02 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 1,90 GWh).
Lietuvoje per savaitę suvartota 169 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 155,4 GWh).
Vidutinė nagrinėjamos savaitės Brent naftos kaina siekė 78 USD/bbl ir buvo 1,1 proc. mažesnė nei ankstesnę savaitę, kai siekė 79,1 USD/bbl. Stebint naujausius Brent naftos ateities sandorius, numatomos artimiausių metų kainos yra 2–3 USD/bbl didesnės nei buvo manoma prieš savaitę. Prognozuojama, kad ateinančiais metais Brent nafta vidutiniškai gali kainuoti apie 73–80 USD/bbl.
Nagrinėjamu laikotarpiu benzino vidutinės kainos visose lyginamose valstybėse sumažėjo 0,1–0,7 procento. Dyzelino vidutinės kainos taip pat visose lyginamose valstybėse mažėjo 0,2–1,2 procento.
Tarp Baltijos šalių degalai pigiausi Lietuvoje. Skirtumas tarp benzino ir dyzelino vidutinių kainų mūsų šalyje padidėjo ir sudaro 0,05 Eur/l. Palyginti su ES šalių degalų kainų vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina mažesnė 14,4 proc., o dyzelino – 10,6 proc. mažesnė.
Biokuro kaina nagrinėjamą savaitę Lietuvoje buvo 0,7 proc. didesnė nei ankstesnę savaitę ir siekė 17,81 Eur/MWh. Biokuras Lietuvoje išliko pigesnis nei Latvijoje, kur jis kainavo 21,32 Eur/MWh. Pernai tuo pačiu metu biokuras mūsų šalyje kainavo 20,70 Eur/MWh.
Rugpjūčio 5–11 d. didmeninės elektros kainų vidurkis Lietuvoje sumažėjo 1,3 proc. – nuo 96,7 Eur/MWh iki 95,4 Eur/MWh. Latvijoje ir Estijoje elektra taip pat atpigo 1,3 proc. – iki 95,4 Eur/MWh. Suomijoje didmeninės elektros kainos sumažėjo 36,8 proc.– nuo 16,7 Eur/MWh iki 10,6 Eur/MWh. Lenkijoje elektra pigo 1,3 proc. – nuo 88,5 Eur/MWh iki 87,4 Eur/MWh, Vokietijoje – 4,2 proc., nuo 79,2 Eur/MWh iki 75,8 Eur/MWh. Švedijos SE 4 zonoje elektros kaina padidėjo 51,8 proc. – nuo 34,9 Eur/MWh iki 53,0 Eur/MWh.
Nagrinėjamą savaitę Lietuvoje pagaminta 62 proc. visos suvartotos elektros energijos, likęs reikalingas energijos kiekis importuotas iš Švedijos ir Lenkijos.
Lietuvoje elektros energijos vartojimas, palyginus su ankstesne savaite, padidėjo 4,4 proc. – iki 220,2 GWh. Bendra elektros gamyba mūsų šalyje, palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo 10 proc. ir siekė 136,5 GWh.
Daugiausiai elektros energijos per savaitę pagamino saulės elektrinės – 46,0 GWh. Tai 3,7 proc. mažiau, palyginti su ankstesne savaite, kai pagaminta 47,8 GWh, bet 142,1 proc. daugiau nei lygiai prieš metus, kai buvo pagaminta19 GWh.
Elektros gamyba vėjo elektrinėse nagrinėjamą savaitę siekė 39,4 GWh – 31,5 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai pagaminta 57,5 GWh bei 5,3 proc. mažiau nei lygiai prieš metus (41,6 GWh).
Vien per rugpjūčio 11-ąją, kai Lietuva pasigamino pakankamai elektros visam vartojimo poreikiui patenkinti, didžiausias buvo vėjo ir saulės elektrinių indėlis: jos per vieną parą pagamino atitinkamai 17,1 GWh ir 6,3 GWh elektros energijos.
Hidroelektrinės praėjusią savaitę pagamino 17,6 GWh elektros energijos – 8,1 proc. mažiau nei prieš savaitę, o šiluminės elektrinės pagamino 20,9 GWh elektros energijos – 42,6 proc. daugiau nei savaitę prieš.
