„Tikėkimės, kad sektorius taps tvaresnis ir galbūt tas skaičius registruotų įmonių pasikeis užtikrinus, kad šių reikalavimų yra laikomasi“, – žurnalistams trečiadienį teigė S. Krėpšta.
„Turbūt tikėtina (kad įmonių sumažės – BNS). Visi tie skaičiai – 750 įmonių – jos buvo registruotos iki lapkričio 1-os dienos, kai galiojo kita reguliacinė aplinka. (...) Kiek girdime iš FNTT ir iš rinkos dalyvių, turbūt ne visos įmonės tenkins 125 tūkstančių eurų (įstatinio kapitalo – BNS) reikalavimą“, – kalbėjo LB atstovas.
LB duomenimis, dabar Lietuvoje yra registruoti 758 kripto turto paslaugų tiekėjai – 4,4 karto daugiau nei prieš metus. Tuo metu Estijoje veikia 381 tokia bendrovė, Lenkijoje – 346.
„Lietuvoje stebime didžiausią kripto bendrovių skaičių Europos Sąjungoje ir tas augimas buvo labai spartus šiais metais“, – sakė S. Krėpšta.
„Vienas iš veiksnių turbūt yra gera mūsų šalies reputacija finansų technologijų kontekste – esame atpažįstami, žinomi, ir įmonės mato tą marketinginę naudą registruotis čia, Lietuvoje“, – kalbėjo S. Krėpšta.
Vis dėlto, pasak jo, atsižvelgiant į globalias tendencijas būtina stebėti kripto bendrovių skaičiaus augimo procesą.
„Manome, kad verta stebėti šį aspektą. Žinome, kas įvyko globaliu mastu, ir kripto turto vertė apskritai šiemet susitraukė maždaug du su puse karto – nuo trijų trilijonų iki mažiau nei vieno trilijono vertės. Jeigu kalbėtume apie globalų kontekstą, turėjome eilę garsių skandalų“, – teigė S. Krėpšta.
Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pataisomis reikalaujama didesnio įmonių įstatinio kapitalo (125 tūkst. eurų), vadovaujantys darbuotojai turi būti nuolatiniai Lietuvos gyventojai, atstovauti tik vienai įmonei ar įmonių grupei. Be to, įmonių klientai turi būti identifikuojami, kai vienkartinių operacijų suma viršija 700 eurų.
Nuo kitų metų vasario Juridinių asmenų registro tvarkytojas taip pat turės viešai skelbti šių įmonių sąrašą, taip suteikiant daugiau skaidrumo rinkai.
