„Litgrid“ yra atlikęs skaičiavimus. Pačios sinchronizacijos įtaka kainoms yra minimali – keletas procentų. Iš esmės dar kartą pasikartosiu – (kainas lemiantis veiksnys – BNS) yra infrastruktūros prieinamumas, antras yra sezoniškumas“, – antradienį Alytuje BNS sakė D. Kreivys.
Jo teigimu, elektros kaina gali didėti dėl jos balansavimo pajėgumų poreikio: „Lietuvai balansavimo poreikio bus mažiau, nes mes juos viduje turime, o Latvijai ir Estijai tai kainuos brangiau“.
„Litgrid“ pernai skaičiavo, jog sinchronizavus elektros tinklus su Europa Lietuvos vartotojams elektra per mėnesį pabrangtų vidutiniškai 50 centų (už vidutinį 140 kWh suvartojimą), Estijos – 60 centų, Latvijos – apie 1 eurą.
D. Kreivys pabrėžė, kad elektros kainas labiausiai lemia infrastruktūros prieinamumas, o jas gali suvaldyti kuo didesnė jos gamyba.
„Pavyzdžiui, šiandien vienas iš „Estlink“ (jungtis tarp Suomijos ir Estijos – BNS) – stambesnis kabelis – yra pažeistas, jis tvarkomas, automatiškai iš Skandinavijos, konkrečiai Suomijos, negali papulti elektra į Baltijos šalis, tai sukelia kainas. „NordBalt“ veikimas–neveikimas vėl turi įtakos. Geriausias vaistas kainoms yra kuo didesnė generacija Baltijos šalyse ir ypatingai Lietuvoje“, – teigė D. Kreivys.
„Jeigu pažiūrėti, kas mus šiandien gelbėja, kai kainos pakyla, įsijungia dujiniai pajėgumai. Ačiū Dievui, turime mažesnes dujų kainas ir tai automatiškai stabilizuoja (elektros kainą – BNS)“, – teigė ministras.
Autorius Giedrius Gaidamavičius