„Energetikos ministerija atsakinga už visą Lietuvos energetikos plėtrą. Turime pasitvirtinę didžiulę strategiją, kurioje investicijos siekia šimtus milijardų eurų iki 2050 m. Tai manau, kad daugybė infrastruktūrinių projektų, kurie ateina į mūsų šalį, į mūsų energetiką, surišti su dekarbonizacija, elektros gamyba, turi turėti savo stiprų šeimininką“, – trečiadienį Vyriausybėje žurnalistams kalbėjo D. Kreivys.
Prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius sako, kad idėja įkurti Regionų ministeriją niekur nedingo, o Prezidentūra taip pat regi galimas diskusijas dėl Energetikos ministerijos buvimo naujos Vyriausybės kadencijos eigoje. Anot jo, „Teltonikos“ situacija parodė, kad energetikos, susisiekimo klausimai galėtų būti apjungti į vieną – Infrastruktūros ministeriją.
Šią savaitę kalbėdamas apie Prezidentūros pasvarstymus sujungti Energetikos ir Susisiekimo ministerijas bei įkurti Infrastruktūros ministeriją, kandidatas į premjerus Gintautas Paluckas tvirtino, kad Vyriausybės programoje tai nėra numatyta, tačiau ateityje siūlymas gali būti svarstomas.
ELTA primena, kad rugsėjį vykusio šeštojo Regionų forumo metu šalies vadovas Gitanas Nausėda pasiūlė steigti naują ministeriją, kuri iš Vidaus reikalų ministerijos perimtų regionų politikos formavimo atsakomybę ir prisidėtų prie tarybų ir savivaldos savarankiškumo didinimo. Anot jo, tokia ministerija taip pat galėtų perimti funkcijas ir iš kitų ministerijų, kurios leistų jai vykdyti regionų lūkesčius atitinkančią nacionalinę politiką.
Prezidentas taip pat užsiminė, kad nors ankstesni bandymai po šalį paskirstyti ministerijas nepavyko, tai nepaneigia pačios idėjos poreikio.
Šalies vadovo manymu, šiuo klausimu būtų galima svarstyti ir apie kitų ministerijų, kaip pavyzdžiui Energetikos, egzistavimo tikslingumą.
Premjerė Ingrida Šimonytė mano, kad tokia idėja svarstytina, bet siūlomos institucijos veikla turėtų būti dar platesnė. Tuo metu vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė tvirtina, kad vien tik Regionų ministeriją būtų neefektyvus resursų panaudojimas.
