Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
Baikit jus visi politikai,bankieriai,ir ju ,tipo,ekspertai,tauzyt niekus.Tauzijat jus cia apie aukstas materijas ir kazkoki kosmosa,-o emigracijos priezastys elementariai paprastos,-zmones nori oriai gyventi.O kaip ta pasiekti,-teoriskai gerazu,o praktiskai -neimanoma.Pradziai toks menkutis pavyzdelis apie savo versliuka.Pavyzdziui uzsiimti individualia veikla iir teikti kazkokias paslaugas.Tu dar nedirbi ,o jau privalai susimoketi,-uz veiklos pazymejima,ligoniu kasai,sodrai,ir t.t. ,-ir niekam nerupi,kad tu sedi be darbo,o virtuveje spinteleje tik peliu apgrauzta duonos kriaukslele...-nesumokesi -nedirbsi ,-dirbsi nelegaliai -bauda.O ka man daryti,pele uz apgrauzta mano paskutine rieke man nemoka....Ratas kaip ir uzsidaro...kur tam zmogeliui detis,-gerai jei turi kur pasiskolinti,o jei ne...juk ir emigruoti uz dyka negali-transporto bilietai juk kainuoja...Kaip manot,kokios mintys gali tam zmogeliui galvoje suktis....JUK valdziai tai dzin-karkis....
Rinka ypač laisvoji viską sureguliuos tai ko čia virkauji
SAVO TUOS ANTSTOLIUS SUTRAMDYKIT, KAD SASKAITU NEBLOKUOTU IR ZMONES DIRBT IR UZSIDIRBT GALETU, tada visi gris. ne vinoj normalioj saly joks antstolis tavo banko sask arestuot negali, tik bananu lietuvoj jie visagaliai
Duoti žemės tuščioje Rytų Lietuvoje verslo sodyboms
taigi butu visiska katastrofa, jeigu griztu koks 50% emigrantu! darbo nera, tai negi visi sekancia diena tures rikiuotis darbo birzos eilese ir prie pasalpu langelio?
po Vilniu gruodzio 25d., ir pamacius vietiniu giliai gedulingus veidus, (rodos visi trauke i masines laidotuves), plius visu vartojamas juodas "aprangos kodas", paveike priesingai. Kazkaip nesinori grizti ir dalyvauti tose nesibaigianciose laidotuvese.
sita vista su savo kontora visa ketvirti amziaus diktavo vyriausybems ka jos turi daryti O dabar klausia : tai kas istaisys jos pacios darbo broka Net gaila daros ziurint i tokia kvaila padeti papuolusia baisia kapitaliste :)))))
Ponia Rūta, gal galėtumėte rimtai panagrinėti žmonių gyvenimą Lietuvoje. Jūs labai mėgstate parašyti kažką, iš ko žmogus negauna nieko, ir kad tik sesupyktų jus finansuojantys šaltiniai. Kodėl Lietuvoje BVP vienam žmogui(pagal Gruževskį) daugiau nei Lenkijoje, o žmonių pajamos vos ne dvigubai mažesnės, ir kainos didesnės? Kodėl? Kodėl nieko nekalbate apie oligopolius ir jų įtaką žmonių pajamoms-išlaidoms? Kokie būdai padidinti žmonių pajamas ir mažinti išlaidas valstybės valdžios sprendimais? Ką darome ir ko nedarome valdydami biudžeto pajamas?
Kuo mes geresni, negu dauguma su mumis konkuruojančių Vakarų šalių gyventojų?
Mes sugebame išgyventi iš tokių pajamų, su kuriomis išmirtų dauguma vakariečių. Mes sugebame išgyventi visiškai nualintoje šalyje, kurioje neišgyventų daugumaVakarų šalių gyventojų.
Kodėl? Mes esame geresni, nes dauguma mūsų esame daržų, sodų ar ūkelių savininkai bei savininkų šeimos nariai. Nors retai kas parduodame mūsų produkciją, bet mūsų ūkeliai yra svarbi mūsų šeimų išgyvenimo sąlyga. Natūrinio ūkio pajamos sudaro vidutiniškai 16 procentų nuo visų namų ūkio pajamų Lietuvoje [1].
Mūsų tie ūkeliai - tai yra tie verslai, kurie sudaro ir visos Lietuvos išlikimo pagrindą. Todėl dauguma mūsų esame tikri verslininkai ar verslininkų šeimos nariai.
Pirmoje eilėje, tokia patirtis mus išmokė, kad kiekvienas verslas ar kitas rimtas užsiėmimas yra sunkus darbas. Mums juokinga, kai teigiama, kad, neva tai, pinigai tau dirbs, gulėk sau išsižiojęs ir miegok. Jei turi verslą, o ypač jei sukuri naują verslą, tai dirbi tiek, kiek reikia, kad visas darbas ir investicijos nenueitų niekais. Ateina laikas, ir dirbi ilgas valandas. Kitokių verslų nebūna. Net informatikoje žmonės investuoja ilgus pasiaukojančio darbo dešimtmečius, kol sukuria intelektualinį kapitalą, reikalingą pelningų idėjų įgyvendinimui.
Antra, kiekvienas, kas kasmet ruošia žemę pavasarį, moka dirbti tokiomis sąlygomis, kai atpildą už darbą gauname ne iškart. Kiekvienas, kas stengiasi gražiai išlyginti lysves prieš sodinimą, jaučia, kaip nepasitenkinimas savo paties darbo kokybe verčia tobulėti.
Trečia, kiekvienas, kas ilgai galvoja, kaip išsaugoti nuo vagių turtą, esantį gamtoje, žino, kiek rūpesčio ir pastangų reikia verslo apsaugojimui priešiškoje aplinkoje, tame tarpe ir nepaliekant verslo žiopliems, apsisaugoti nesugebantiems, paveldėtojams.
Ketvirta, mūsų ūkelių dėka mes mokame sudaryti pinigų, sėklų, technikos, laiko ir kitus rezervus. Vidutinė šeima Lietuvoje atideda į santaupas 4,45 procento pajamų [2], nors mūsų skurdo lygis vienas iš aukščiausių Europos Sąjungoje.
Penkta, mokame įsisavinti naujoves, tame tarpe išbandyti naujus augalus, bei gyvūnus, nustatyti sėklų daigumą, paskaičiuoti, kiek ir ko mums reikia. Tai reiškia, kad mums prieinami pastovaus mokymosi bei tyrimų metodai, kurie reikalingi mūsų darbo tobulinimui.
Net ir tie iš mūsų, kurie nieko kito neturi, tik alaus šaldytuve bei televizorių kambaryje, perima iš aplinkinių šią kultūrą, kuri būtina ir sekmei bet kokioje veikloje [3]. Vaikai ir vaikaičiai dažniausiai gauna šią kultūrą iš tėvų bei senelių. Šeima išlieka svarbiausių verslumo bei sėkmingo darbo įgūdžių mokytoja Lietuvoje. Išnyksta konkurencijoje tos šeimos, kurios tokią mūsų kultūrą visiškai atmeta.
Mes esame konkurencingai verslių, tobulybės siekiančių, žmonių šalis. Tuo mes geresni, negu dauguma su mumis konkuruojančių Vakarų šalių gyventojų. O tie mūsų ūkeliai yra tvarios ir ekologiškai švarios ūkinės veiklos pavyzdys, kuriam taip pat priklauso ateitis.
Daugiau apie tai - surašius Google paieškoje žodžius: mokslas-studijos-ekonomika.
Mes sugebame išgyventi iš tokių pajamų, su kuriomis išmirtų dauguma vakariečių. Mes sugebame išgyventi visiškai nualintoje šalyje, kurioje neišgyventų daugumaVakarų šalių gyventojų.
Kodėl? Mes esame geresni, nes dauguma mūsų esame daržų, sodų ar ūkelių savininkai bei savininkų šeimos nariai. Nors retai kas parduodame mūsų produkciją, bet mūsų ūkeliai yra svarbi mūsų šeimų išgyvenimo sąlyga. Natūrinio ūkio pajamos sudaro vidutiniškai 16 procentų nuo visų namų ūkio pajamų Lietuvoje [1].
Mūsų tie ūkeliai - tai yra tie verslai, kurie sudaro ir visos Lietuvos išlikimo pagrindą. Todėl dauguma mūsų esame tikri verslininkai ar verslininkų šeimos nariai.
Pirmoje eilėje, tokia patirtis mus išmokė, kad kiekvienas verslas ar kitas rimtas užsiėmimas yra sunkus darbas. Mums juokinga, kai teigiama, kad, neva tai, pinigai tau dirbs, gulėk sau išsižiojęs ir miegok. Jei turi verslą, o ypač jei sukuri naują verslą, tai dirbi tiek, kiek reikia, kad visas darbas ir investicijos nenueitų niekais. Ateina laikas, ir dirbi ilgas valandas. Kitokių verslų nebūna. Net informatikoje žmonės investuoja ilgus pasiaukojančio darbo dešimtmečius, kol sukuria intelektualinį kapitalą, reikalingą pelningų idėjų įgyvendinimui.
Antra, kiekvienas, kas kasmet ruošia žemę pavasarį, moka dirbti tokiomis sąlygomis, kai atpildą už darbą gauname ne iškart. Kiekvienas, kas stengiasi gražiai išlyginti lysves prieš sodinimą, jaučia, kaip nepasitenkinimas savo paties darbo kokybe verčia tobulėti.
Trečia, kiekvienas, kas ilgai galvoja, kaip išsaugoti nuo vagių turtą, esantį gamtoje, žino, kiek rūpesčio ir pastangų reikia verslo apsaugojimui priešiškoje aplinkoje, tame tarpe ir nepaliekant verslo žiopliems, apsisaugoti nesugebantiems, paveldėtojams.
Ketvirta, mūsų ūkelių dėka mes mokame sudaryti pinigų, sėklų, technikos, laiko ir kitus rezervus. Vidutinė šeima Lietuvoje atideda į santaupas 4,45 procento pajamų [2], nors mūsų skurdo lygis vienas iš aukščiausių Europos Sąjungoje.
Penkta, mokame įsisavinti naujoves, tame tarpe išbandyti naujus augalus, bei gyvūnus, nustatyti sėklų daigumą, paskaičiuoti, kiek ir ko mums reikia. Tai reiškia, kad mums prieinami pastovaus mokymosi bei tyrimų metodai, kurie reikalingi mūsų darbo tobulinimui.
Net ir tie iš mūsų, kurie nieko kito neturi, tik alaus šaldytuve bei televizorių kambaryje, perima iš aplinkinių šią kultūrą, kuri būtina ir sekmei bet kokioje veikloje [3]. Vaikai ir vaikaičiai dažniausiai gauna šią kultūrą iš tėvų bei senelių. Šeima išlieka svarbiausių verslumo bei sėkmingo darbo įgūdžių mokytoja Lietuvoje. Išnyksta konkurencijoje tos šeimos, kurios tokią mūsų kultūrą visiškai atmeta.
Mes esame konkurencingai verslių, tobulybės siekiančių, žmonių šalis. Tuo mes geresni, negu dauguma su mumis konkuruojančių Vakarų šalių gyventojų. O tie mūsų ūkeliai yra tvarios ir ekologiškai švarios ūkinės veiklos pavyzdys, kuriam taip pat priklauso ateitis.
Daugiau apie tai - surašius Google paieškoje žodžius: mokslas-studijos-ekonomika.
negrys emigrantai nebent jiems ten nesiseks.vaikai mokosi anglu mokyklose ka jie cia veiks.beto prisiskaito internete musu naujienu.dar zmones papasakoja.jie sako net galvot nenorim apie ta lietuva.kur maitina ten tevyne.nenori net galvot
REKLAMA
REKLAMA
Kokiais banginiais parplukdysime emigrantus