Prieš metus uostas skelbė, kad specialios infrastruktūros įrengimas kainuos apie 27 mln. eurų. Anot A. Latako, investicijos didėja dėl augančių kainų.
„Paskutiniu metu kainos keičiasi tiesiog neproporcingai, tai ta suma tikrai viršys 30 milijonų, tikimės, kad ji 40-ies nepasieks, bet apie 34–35 milijonus turėtų būti“, – ketvirtadienį žurnalistams Klaipėdoje sakė A. Latakas.
Direkcija buvusios tarptautinės jūrų perkėlos teritorijoje turėtų įrengti 20 hektarų krantinių ir specialią dangą, atsparią itin didelei apkrovai.
„Krantinės turi būti rekonstruotos, turi būti įrengta speciali sienutė, atspari apkrovoms, turi būti įrengta didžiulė aikštė (...) kur apkrovos gali siekti 40 tonų į kvadratinį metrą“, – kalbėjo A. Latakas.
Lietuvai ruošiantis statyti pirmąjį vėjo jėgainių parką Baltijos jūroje, jam būtinus įrenginius Klaipėdos uoste kraus, rinks ir sandėliuos įmonė „Klasco“ – ji vienintelė iš uosto bendrovių pateikė paraišką dalyvauti šiame projekte.
Jos vadovo Vitalijaus Muštuko teigimu, bendrovė investuos į įrangą – specialius kranus, krautuvus, keltuvus būtiną krovai.
„Mūsų yra visa suprastruktūra (...) Mes skaičiuojame, kad tos investicijos, kartu su reikiama įranga, sieks apie 80 milijonų. Yra įvairios įrangos, kuri yra būtina, bet esminiai tai tikriausiai yra kranai“, – žurnalistams sakė V. Muštukas.
Teritoriją jūrinių vėjo jėgainių parkų aptarnavimui tikimasi pritaikyti iki 2025 metų pabaigos.
Vėjo jėgainių parką Lietuva ruošiasi statyti Baltijos jūroje už maždaug 40 kilometrų nuo Klaipėdos. A. Latako manymu, uostui tai yra galimybė, kuria nepasinaudoti būtų klaida.
„Esant tokiai galimybei, kada Lietuva įrenginėja savo parką, Klaipėdos uostui likti nuošaly, tai būtų, mano supratimu, milžiniška klaida“, – sakė A. Latakas.
Vyriausybės sprendimu, jūros vėjo jėgainių aptarnavimui nustatyti mažesni investicijų grąžos įsipareigojimai nei, pavyzdžiui, krovai uoste.
A. Latako teigimu, naujas terminalas bus panaudotas ne tik Lietuvos, bet ir Lenkijos, Latvijos ir Estijos planuojamų vystyti vėjo jėgainių parkų Baltijos jūroje statybai ir aptarnavimui, todėl veiks visu pajėgumu.
„Svarbu pirmiausiai dėl Lietuvos parko. (...) Baltijos jūroje vėjo jėgainių plėtra yra tokia, sakyčiau, kosminė (...) Aš esu įsitikinęs, kad šis terminalas bus apkrautas pilnai, čia ras darbo daugybė žmonių, čia įsikurs daugybė kompanijų, kurios padės mums šiek tiek diversifikuoti uosto veiklą“, – kalbėjo A. Latakas.
Ruošiamo terminalo potencialas yra didžiulis, jis gali būti siejamas su Lenkijos, Latvijos, Estijos, Švedijos ir Danijos vėjo parkų klasteriais, sako V. Muštukas.
„Klaipėda yra labai dėkingoje geografinėje padėtyje, kadangi tos investicijos, kurios dedamos tiek iš Uosto direkcijos, tiek iš mūsų bendrovės, jos yra milžiniškos, tokių investicijų atsipirkimas per vieną projektą tiesiog nėra įmanomas. Mes matome tiek šio terminalo, tiek uosto potencialą ne tik Lietuvos projekte“, – teigė jis.
„Klasco“ vadovas sako, kad naujo terminalo naudą pajus visa Klaipėda, kurioje atsiras naujų veiklų, kils paslaugų poreikis.
„Jeigu kalbame apie jūrinio vėjo naudą ir jo atėjimą į Klaipėdą, tai kartu su komponentų krova ateina ir labai didelė dalis papildomų veiklų, ta pati aptarnavimo bazė, (...) nuošalyje nelieka paslaugų ir apgyvendinimo sektorius, nes mums reikės specialistų iš užsienio“, – teigė V. Muštukas.
„Klasco“ teritoriją nuomojasi iki 2066 metų. V. Muštuko teigimu, ateityje jūrinių vėjo jėgainių statybai ir aptarnavimui pritaikytos teritorijos plotą, esant poreikiui, galima padvigubinti iki maždaug 40 hektarų.
Lietuva ruošiasi Baltijos jūroje iki 2028 metų pastatyti du jūrinio vėjo parkus, kurie užtikrintų maždaug pusę dabartinio Lietuvos elektros poreikio. Pirmąjį – 1,8 mlrd. eurų preliminarios vertės 700 megavatų (MW) galios vėjo parką be valstybės paramos vystyti ruošiasi 20 mln. eurų mokestį aukcione pasiūlė valstybės valdomos „Ignitis grupės“ antrinė įmonė „Ignitis renewables“.
