Apie tai naujienų portalo tv3.lt studijoje diskusija su Vilniaus universiteto profesoriumi Romu Lazutka ir Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentu Šarūnu Ruzgiu.
Primename, kad jeigu iki šių metų pradžios II pakopos pensijų fonde žmogus kaupė minimaliai (tokių buvo dauguma), nuo metų pradžios automatiškai nuo jų atlyginimo kaupimui nuskaičiuojama 1,8 proc. Kiekvienais metais ši dalis nuosekliai didės, kol pasieks 3 proc.
Automatiškai į kaupimą buvo įtraukiami ir tie 40 m. nesulaukę gyventojai, kurie iki šių metų nekaupė. Nieko nedarius jų kaupimo įmoka taip pat prasideda nuo 1,8 proc. atlyginimo.
Už vienus ir kitus gyventojus iš valstybės biudžeto mokamos įmokos dydis prasideda nuo 0,3 proc. vidutinio darbo užmokesčio šalyje ir per penkerius metus padidės iki 1,5 proc.
Kaip skelbia „Sodra“, vieną iš kelių sprendimų dėl kaupimo padarė gana nedidelė dalis iš visų maždaug 1,3 mln. kaupimo dalyvių.
Iki šiol net 883 tūkst. arba 68 proc. visų kaupimo dalyvių arba dar nenusprendė ką darys, arba nedarys nieko.
100 tūkst. gyventojų kaupimą sustabdė ir galės bet kada atnaujinti (arba po kurio laiko bus automatiškai į jį įtraukti).
25 tūkst. gyventojų kaupimą nutraukė ir su savo sukauptu turtu grįžta į „Sodrą“. Jie bus atstatytos dėl kaupimo sumažėjusios pensinės teisės ir senatvėje jie gaus viso dydžio „Sodros“ pensiją.
67 tūkstančiai gyventojų nusprendė padidinti savo kaupimo tarifą nuo 1,8 iki 3 proc.
Visiems šiems sprendimams reikėjo aktyvių gyventojų veiksmų.
