Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė pastebėjo, kad dauguma jaunų darbo ieškančių žmonių išsako gerokai didesnius atlyginimų lūkesčius ir iškelia kitas papildomas sąlygas.
Kartais net neatsižvelgdami į darbo skelbimo turinį. Ypač tai pastebima tarp žemesnės kvalifikacijos ar mažiau praktikos turinčių asmenų“, – komentavo Užimtumo tarnybos atstovė.
Personalo paieškos ir atrankos agentūros „Emplonet“ komunikacijos projektų vadovė Adelė Meškinytė pastebėjo, kad atlyginimo lūkesčiai gali priklausyti nuo įvairiausių faktorių.
„Jauno žmogaus norą užsidirbti daugiau specialistai dažniausiai sieja arba su azartu ar patirties stygiumi. Jaunas žmogus gali būti dar neišsinagrinėjęs rinkos, nežinoti, kokie atlyginimai siūlomi pradedantiesiems.
Taip pat tai sietina su jo socialiniu statusu – neseniai į darbo rinką įžengęs asmuo, tikėtina, dar neturės (nekilnojamojo) turto, todėl sieks įsitvirtinti, kai tuo metu vyresniųjų kartų atstovams, kurie jau turi užgyvento turto, nemoka paskolų, šis galvos skausmas dažniausiu atveju – jau praeityje, tad ir darbdaviai juos galės paprasčiau pavilioti kitomis naudomis“, – komentavo specialistė.
Anot jos, Z kartos žmonės, gimusiems 1997–2009 metais, darbo užmokestis yra svarbiausias aspektas renkantis darbus.
„54 proc. jaunuolių „McKinsey“ (2022 m.) apklausoje teigė, kad darbovietę paliktų dėl netenkinančios algos. „Handshake 2023 Trends Report“ duomenimis, net 70 proc.
Panašias tendencijas patvirtintų ir Lietuvoje veikiančios personalo atrankos agentūros. Šiandien patirties neturintys jaunuoliai prašo ir 2 tūkst. eurų į rankas. Statistika rodo, kad būtent ši karta išgyvena didesnį ekonominį nerimą nei kitos, kas galėtų lemti ir skirtingus prioritetus renkantis darbą“, – tyrimus apžvelgė įmonės atstovė.
Nori uždirbti bent 1 tūkst. eurų
Žmogiškųjų išteklių ir atrankų sprendimų įmonės „Amston“ vadovaujanti partnerė Henrika Bivainienė tikino, kad visuose sektoriuose ir patirties lygiuose atlygis yra svarbiausias faktorius darbuotojų motyvacijai.
Nepaisant to, pastebime, kad jaunesniesiems specialistams atlygis yra labiau svarbu, nei patyrusiems darbuotojams. Pastariesiems darbe greta tinkamo atlygio kone būtinas ir profesinis išsipildymas, komanda, sprendimų priėmimo laisvė. Dėl šių aspektų patyrę darbuotojai net yra pasiruošę daryti kompromisus atlygio klausimu.
Taip pat svarbu paminėti, kad jaunesnieji specialistai turi per mažai profesinės patirties, kad objektyviai įvertintų įmonės siūlomus atlygio rėžius. Todėl jie dažniausiai prašo aukščiausios rėžio ribos – greičiau iš nepatyrimo, nei godumo“, – pastebėjo specialistė.
Anot jos, jaunesnieji specialistai dažniausiai tikisi uždirbti bent 1 tūkst. eurų atskaičius mokesčius.
„Negalėdami pasiūlyti konkurencingo darbo užmokesčio, darbdaviai dažnai praranda galimybę pritraukti talentus. Nepaisant to, siekdami norimos pozicijos, žmonės neretai pasiruošę gauti net mažesnį atlygį, jei greta jo turės motyvuojančių papildomų naudų – stiprią komandą, sprendimų priėmimo laisvę ar įkvepiantį vadovą“, – komentavo H. Bivaitienė.
Prašo kelti atlyginimą ir gerinti darbo sąlygas
Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė skaičiavo, kad du penktadaliai Lietuvos darbdavių fiksavo pastaraisiais metais padažnėjusius darbuotojų prašymus didinti darbo užmokestį, trečdalis – gerinti fizines darbo sąlygas, penktadalis – dirbti nuotoliu.
Informacijos ir ryšių, finansinės ir draudimo veiklos, profesinės, mokslinės ir techninės veiklos įmonės bei viešojo valdymo įstaigos dažniau fiksavo daugėjančius prašymus dirbti nuotoliu nei didinti darbo užmokestį.
Dažniau nei kituose sektoriuose užfiksuotą tokį reiškinį vardijo viešojo valdymo ir švietimo įstaigos, kurios turi ribotas galimybes didinti darbo užmokestį“, – pastebėjo Užimtumo tarnybos atstovė.
Anot jos, darbdaviai pastebi, kad darbuotojai drąsiau ir dažniau reiškia pageidavimus ne tik dėl užmokesčio didinimo, bet ir dėl fizinių darbo sąlygų gerinimo ar galimybės dirbti nuotoliu.
„Dažnesnius prašymus didinti darbo užmokestį lemia objektyvios priežastys, siejamos su ekonomine situacija – infliacija ir panašiai. Tačiau poreikis dirbti geresnėmis sąlygomis rodo pasikeitusį žmonių požiūrį į asmeninio gyvenimo ir darbo balansą.
Darbas kaip vertybė šiuolaikiniame pasaulyje įgavo naują prasmę. Jis turi užtikrinti darbuotojo finansinį ir emocinį saugumą, mobilumą, savivertės augimą, mokymosi galimybes. Dėl talentų pritraukimo kovojantys darbdaviai neturėtų to pamiršti“, – sakė M. Jankauskienė.
Pastebi kitokią tendenciją
Įdarbinimo bendrovės „Biuro“ vadovas Jurgis Kovas pastebėjo priešingą tendencija.
„Mūsų turimi kandidatų lūkesčių duomenys nerodo, kad jaunesni kandidatai norėtų uždirbti daugiau, labiau atvirkščiai – šiek tiek mažiau. Tačiau dažniau klausiame ne kiek kandidatas nori uždirbti, o nuo kokio atlyginimo galėtų startuoti – skirtumas tarp klausimų nedidelis, bet atsakymas gali skirtis 10 kartų.
Kelių metų duomenys rodo, kad Lietuvoje mažėja atlyginimų skirtumai tarp jaunimo ir vyresnių žmonių, kas yra įprasta Skandinavijoje ar Vakarų Europoje, tačiau buvo neįprasta rytuose. Patyręs specialistas prieš 10–15 metų galėjo uždirbti 2–3 kartus daugiau nei naujokas, o dabar skirtumas matuojamas dešimtimis procentų. Šis atlygių plokštėjimas gali sudaryti įvaizdį vadovams, kad jaunimas turi nerealius lūkesčius, nes jie savo karjeros pradžioje dirbę panašų darbą, gaudavo gerokai mažesnį atlyginimą“, – komentavo specialistas.
Anot jo, reikėtų atsižvelgti ir į tai, kad pastaruoju metu darbo užmokesčio lūkesčio valdymui padeda atlyginimo rėžiai, kuriuos nurodyti skelbimuose privaloma.
„Taigi, jei kandidatas jau pats kreipėsi, greičiausiai lūkestį atlyginimas daugiau ar mažiau atitinka.
Be to, atlyginimas bent jau jaunimo tarpe nėra esminė priežastis atsisakant darbo pasiūlymo. Tačiau vertinant jaunų žmonių įsidarbinimo duomenis atkreipėme dėmesį į kitą tendenciją – jaunimas mobilesnis, todėl dažniau keičia darbą, tačiau tai lemia ne atlyginimas. Dažnesnė darbo keitimo priežastis yra tai, jog neišbandžius pozicijos, jaunimui sunkiau įsivertinti ar darbo funkcijos bus tinkamos, patiks“, – komentavo J. Kovas.
Kas lemia didesnį atlyginimą
Anot J. Kovo, atlyginimo dydis labiausiai priklauso nuo sektoriaus, pavyzdžiui, IT ir finansų srityje kur už tuos pačius įgūdžius ar poziciją galima gauti iki 20 proc. daugiau.
„Taip pat įtakos turi veikla ir įgūdžiai – patirtis savaime nėra vertinga, vertingi yra turimi įgūdžiai – vienas žmogus jų įgyti gali per metus, kitas – per savaitę“, – sakė specialistas.
A. Meškinytė irgi sutiko, kad pagrindinis faktorius, nulemiantis darbo užmokestį, yra veiklos, kurioje siūloma darbo pozicija, sektorius.
„Pavyzdžiui, net neabejoju, kad vidutinio lygmens, o kartais ir pradedantysis, IT specialistas uždirbs daugiau nei patyręs muziejininkas ar mokytojas. Gauti didesnį darbo užmokestį didesnė tikimybė ir tiems specialistams, kurių rinkoje trūksta.
Verta nepamiršti, kad konkurencingas, didesnis darbo užmokestis – tai viena iš organizacijų siūlomų naudų. Taigi kartais organizacija, negalėdama pasiūlyti tokių naudų, kaip lanksti darbo forma, pusiausvyra tarp darbo ir gyvenimo, sveikatos draudimas ar kt., turės kažkaip išlikti konkurencinga ir didesnį darbo užmokestį pasirinks kaip savo išskirtinumą“, – komentavo specialistė.
Pasak jos, darbo užmokesčio klausimas priklauso ir nuo paties darbuotojo – jeigu per trumpesnį laiko tarpą jis spėjo daug ko išmokti, kėlė kvalifikaciją, jo, kaip darbuotojo, vertė kils greičiau.
„Ne veltui sakoma, kad ateitis priklauso tiems darbuotojams, kurie nuolatos mokosi, kelia kvalifikaciją, tobulėja, o ne užsisėdi tame pačiame patogiame taške.
Įdomu tai, kad dažnesnis darboviečių pokytis, kaip rodo tyrimai, taip pat gali sąlygoti didesnes pajamas“, – pastebėjo A. Meškinytė.
