Lietuvos oro uostų atstovas žiniasklaidai Tadas Vasiliauskas tvirtino, kad vienas labiausiai žmonėms keliauti trukdančių veiksnių šiuo metu yra skirtingos ir nuolat kintančios keliavimo tvarkos įvairiose šalyse.
„Net kaimyninės šalys gali taikyti labai skirtingus reikalavimus iš atvykstančių, todėl daugeliui gali būti sunku perprasti procesą. Todėl žmonės vengia keliauti dėl galimų sunkumų.
Todėl tvarkų, procesų suvienodinimas, sutarimas tarp šalių yra vienas svarbiausių iššūkių siekiant aviacijos sektorių vėl pastatyti ant kojų. Manome, kad vadinamasis skiepų pasas viena iš tokių iniciatyvų, kuri prisidėtų prie sąlygų suvienodinimo. Kertinis dalykas, įgyvendinat šį projektą – kad įsitrauktų kuo daugiau šalių, oro vežėjų, oro uostų“, – pastebėjo oro uostų atstovas.
Anot jo, skiepų pasas yra pozityvius sprendimas, kuris padėtų atkurti galimybę keliauti.
Labai svarbu, kad šis sprendimas gali padėti sukurti vieningą sistemą tarp šalių naujoje realybėje ir panaikinti reguliavimų skirtumus.
Viešumoje jau kalbama, kad kelionių paso programėlė viešam bandymui gali būti pristatyta po kelių savaičių, todėl lauksime jos pasirodant, kad galėtume įvertinti jos potencialą“, – komentavo T. Vasiliauskas.
Šiuo metu vykstant į tam tikras Europos Sąjungos arba trečiąsias šalis, būtina turėti ne anksčiau kaip prieš 72 arba 48 val. iki atvykimo atliktą testą ir gautą neigiamo rezultato patvirtinimą. Tuo tarpu atvykstant į Lietuvą iš trečiųjų šalių – pagal dabartinę tvarką taip pat reikia atlikti Covid-19 testą.
Norint palengvinti keliaujančiųjų procesus, vis daugiau šalių pradeda analizuoti net tik PGR, bet ir greitųjų PGR testų alternatyvą, labai aktyviai kelią skinasi ir kiti greitieji testai (antigenų), kurie vis dažniau laikomi priimtina priemone pandemijos kontrolei vietose, kur testo atsakymo reikia greitai.
Lietuvos oro uostai esą jau kurį laiką taip pat ieško būdų palengvinti keliavimo procesus ir siekia sudaryti galimybes įvairaus tipo testus atlikti oro uostuose.
Teigiama, kad testavimas oro uostuose gali būti būtinybė artimoje ateityje, ypatingai judant vienodo kelionių proceso visoje Europoje ir pasaulyje link. Tokiu atveju Lietuva turėtų dėti pastangas jau dabar, kad lokalus turizmo, viešbučių ir aviacijos sektorius nebūtų dar labiau smukdomas dėl reglamentavimo trūkumo.
Oro linijų bendrovės norėtų vienodos tvarkos
Štai Australijos oro linijos „Qantas“pranešė, kad ateityje į lėktuvus bus priimami tiek tie keleiviai, kurie bus pasiskiepiję nuo koronaviruso. Jie tai turės įrodyti atitinkamais dokumentas, pranešė BBC.
„Manau kitos išeities nėra, kalbėjausi ir su kolegomis iš kitų oro linijų, dauguma pritaria šiai minčiai“, – teigė bendrovės atstovas Alan Joyce. Anot jo, kito būdo apsaugoti keleivius nėra.
Lietuvoje skrydžius vykdančios bendrovės teigia, kad pačios kol kas jokių dokumentų dėl koronaviruso keleivių neprašo, nebent to reikalauja šalis, į kurią gyventojas vyksta. Tačiau pritaria, kad vienodų taisyklių bent jau Europos Sąjungoje reikėtų.
Štai oro linijų bendrovė „Wizz Air“ nereikalauja, kad keleiviai turėtų papildomus sveikatos dokumentus ar neigiamą COVID testo rezultatą, nebent to reikalauja šalis, į kurią vykstama.
Tačiau bendrovė palaiko iniciatyvas, kurios pagerina kelionės patirtis ir daro skrydžius saugesniais. Todėl įmonės atstovai teigia, kad palaiko visas idėjas ir priemones, kurios gali standartizuoti keliavimo apribojimus (bent Europos Sąjungos ribose).
Kita oro linijų bendrovė „Ryanair“ taip pat prašo keleivių sekti informaciją, kokių reikalavimų laikosi šalis, į kurią keliautojas nori vykti. Įmonė tikina, kad keleiviui gali tekti užpildyti ar pateikti tam tikrus dokumentus, to nepadarius jis gali būti neįleistas į šalį.
Dar viena oro linijų bendrovė „Air Baltic“ prašo keleivių nuolat tikrinti informaciją apie keliavimo ir saviizoliacijos taisykles tose šalyse, į kurias žmonės nori vykti.
Įmonė taip pat tikina, kad stebi situaciją ir laikosi rekomendacijų ir atšaukia skrydžius į šalis, kuriose per pastarąsias 14 dienų bendras Covid-19 atvejų skaičius 100 000 gyventojų du kartus viršija Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės, Šveicarijos ir Jungtinės Karalystės vidurkį.
Jau perka vakcinas
Sveikatos apsaugos ministerija informavo, kad ministrų kabinetas gruodžio 2 d. pritarė Europos Komisijos pasiūlymui dalyvauti sudarant jau šeštą išankstinę sutartį su vakcinos nuo COVID-19 gamintojais – šįkart su farmacijos bendrove „Moderna“.
Pagal sutartį su „Moderna“, kai vakcina bus užregistruota ir pagaminta, Lietuvai atitektų 496 tūkst. jos dozių.
Dalyvaudama bendrame COVID-19 vakcinų pirkime su Europos Sąjungos valstybėmis, Lietuva anksčiau jau sudarė išankstines pirkimo sutartis su penkiomis farmacijos kompanijomis:
· „AstraZeneca“ (1,86 mln. dozių);
· „Janssen Pharmaceutica NV“ (buvo pritarta 1,24 mln. vakcinų dozių įsigijimui, tačiau šis skaičius sumažintas iki 700 000 vakcinų dozių, perviršį perleidžiant kitoms ES valstybėms);
· „Sanofi Pasteur & GSK“ (1,5 mln. dozių);
· „BioNTech & Pfizer“ (1,24 mln. dozių);
· „CureVac“ (1,4 mln. dozių).
Nei vieno iš minėtų gamintojų vakcina dar nėra užregistruota, tačiau klinikiniai bandymai jau pasiekė finalinę stadiją. „BioNTech & Pfizer“, taip pat „Moderna“ jau pateikė prašymus vakcinos registracijai Europos Vaistų agentūroje.
Jeigu teigiamas vakcinos naudos ir rizikos santykis bus pagrįstas moksliniais įrodymais, bus patvirtintas vakcinos saugumas ir kokybė, Europos Komisija registruos šį vaistą per įmanomai trumpiausią laiką. Registracija iš karto leis šią vakciną tiekti ir naudoti visose ES valstybėse.
