Viešasis sektorius dosnesnis
Anot departamento generalinės direktorės Vilijos Lapėnienės, dar ketvirtadalis dirbančių lietuvių praėjusiais metais per mėnesį gavo nuo 501 iki 725 eurų. Kitas ketvirtadalis – nuo 726 iki 1082 eurų po mokesčių.
Labiausiai didėjančiomis algomis 2018 m. džiaugėsi sveikatos priežiūros ir socialinio darbo bei informacijos ir ryšių sektoriaus įmonėse dirbantys žmonės. Čia atlyginimai augo apie 14 proc.
„Algos po mokesčių iš viso ūgtelėjo kone 9 proc., ir pasiekė 718 eurų“, – sakė V. Lapėnienė. Ji pridūrė, kad daug sparčiau algos augo viešajame sektoriuje (vidutiniškai 88 eurais), nei privataus sektoriaus įmonėse (apie 78 eurais).
Kaip parodė atlikta vadovų apklausa, didžiausia grėsmė netekti darbo yra statybose, o mažiausia – paslaugų sektoriuje.
Geras žinias statistikos ekspertai turi ir kalbėdami apie nedarbo lygį Lietuvoje. Jis susitraukė kone 1 procentiniu punktu ir dabar yra ties 6,2 proc. riba.
Plūsta kaimynai iš rytų
Apžvelgdamas praėjusius metus Lietuvoje, statistikos departamentas pasidalijo ir naujausia informacija apie šalies demografines tendencijas.
2019 m. pradžioje šalyje gyveno 2 mln. 794 tūkst. nuolatinių gyventojų. Tai – kone 14,9 tūkst., arba 0,5 proc. mažiau nei 2018 m. pradžioje. Vieninteliai Lietuvos miestai, kuriuose gyventojų skaičius praėjusiais metais nesitraukė, buvo Klaipėda ir Vilnius.
Dėl emigracijos praėjusiais metais praradome 32,2 tūkst. Tiesa, tai kone 16 tūkst. mažiau nei 2017 m.
„Į Lietuvą grįžo 16,6 tūkst. Lietuvos piliečių, o tai sudarė 57,4 proc. visų imigrantų. Na, o beveik pusė imigravusių užsieniečių buvo iš Ukrainos“, – pažymėjo V. Lapėnienė.
Dar ketvirtadalį Lietuvą pasirinkusių užsieniečių atkeliavo iš Baltarusijos, 6,2 proc. – iš Rusijos. Palyginus su 2017 m., imigravusių ukrainiečių skaičius pašoko net trečdaliu, baltarusių penktadaliu, o rusų 18,9 proc.
